Į 2012 metų Londono olimpines žaidynes nusitaikęs perspektyviausias Lietuvos raitelis 24 metų Benas Gutkauskas sėdo prie lenktyninio automobilio vairo...
„Kai vėl paragavau adrenalino, treniruočių, benzino ir padangų kvapo, tikriausiai ilgam įklimpau“, – interviu portalui Balsas.lt sakė B. Gutkauskas. Po 12 metų pertraukos į lenktynių trasą grįžęs šiaulietis rankose spaudžia nebe karto, o „Lotus 116“ automobilio vairą.
„Mane visuomet traukė automobilių sportas. Pats 7 metus varžiausi kartingo varžybose. Tai įauga į kraują, susergi ta liga, to neįmanoma pamiršti“, – tikino jis. Pernai 1000 km lenktynes Palangoje iš žiūrovų tribūnos stebėjęs Benas gavo pasiūlymą prisidėti prie „Barbar'a Racing Team“ ekipos ir su malonumu jį priėmė.
Šiuo metu B. Gutkauskas ne tik dalyvauja konkūrų varžybose, bet ir kartu komandos draugais Martynu Griška bei Andriumi Austinsku ruošiasi naujam sezonui Kačerginės žiedinėje trasoje. Tiesa, pirmąsias sezono lenktynes gegužės 29 dieną Kačerginėje jis veikiausiai praleis.
„Nemanau, kad dalyvausiu sezono atidaryme, nes išvykstu su žirgais į varžybas Maskvoje. Varžybos labai rimtos ir visko nesuspėsiu“, – aiškino daugkartinis Lietuvos konkūrų čempionas.
– Kokiam sportui dabar atiduodate pirmenybę – automobilių ar žirgų? – Balsas.lt paklausė B. Gutkauską.
– Jojimui. Tai mano pragyvenimo šaltinis. Lenktyniauti negalėčiau be jojimo. Lenktynės man – rimtas hobis. Planuoju dalyvauti penkiuose etapuose, o po 1000 km lenktynių Palangoje dar galvojame nuvykti į varžybas Čekijoje ir Latvijoje. Rugsėjo mėnesį bus mažiau žirgų varžybų, tuomet galėsiu daugiau dėmesio skirti automobilių lenktynėms.
– Sulauki klausimų: „O ką lenktynių trasoje veikia Benas“?
– Socialiniame interneto tinkle „Facebook“ sulaukiu ne vieno tokio komentaro. Vieni sako – viską galima suspėti, kiti rašo, kad nesupranta... Žirginio sporto atstovai? Nemanau, kad jie pyksta...
– Buvo kalbų, kad sulaukėte itin finansiškai palankaus pasiūlymo iš Ukrainos žirgų sporto atstovų...
– Buvo tokių kalbų. Siūlė man ukrainiečiai atstovauti jiems. Lietuvis esu, norėčiau likti Lietuvoje ir niekur nevažiuoti. Dabar esu įtrauktas į Lietuvos olimpinės rinktinės narių sąrašą, sulauksiu šiokio tokio rėmimo ir manau, kad liksiu.
– Ar sunku raiteliams prasibrauti į olimpiadą?
– Iš Centrinės ir Rytų Europos lygos į olimpiadą patenka tik trys raiteliai. Iš 19 valstybių tik trys. Tai sunkiau nei kitur. Šansų yra, stengsiuosi. Reikia įvykdyti kvalifikaciją... Kiekvieno svajonė patekti į olimpiadą. Ne tik raitelio. Olimpinės žaidynės – viršūnė. Būčiau pirmas raitelis istorijoje, startuojantis olimpinėse žaidynėse už Nepriklausomą Lietuvą. Ar vyksiu 2012 metais į Londoną paaiškės šių metų pabaigoje.
– Ar olimpinės jojimo taisyklės skiriasi nuo paprastų tarptautinių varžybų?
– Taisyklės nesiskiria, tik olimpinis maršrutas daug sudėtingesnis. Olimpiadoje kliūtis aukštos ir plačios – 170 cm aukščio ir 200 cm pločio. „Grand prix“ etapuose jos būna 150-160 cm aukščio.
– Ar galima iš anksto kalbėti apie favoritus žirgų sporte?
– Manau, kad kiekvienas iš pirmojo pasaulio reitingo penkiasdešimtuko gali laimėti. Šiame sporte reikia daug fortūnos. Žirgai taip pat gali būti ne tos nuotaikos. Būna visko, gyvas daiktas...
– Traumos nuo žirginio sporto neatsiejamos?
– Būna, kad žirgui kojos susipina, nukrenta ant šono kartu su tavimi. Šis sportas antras pagal galimybę gauti traumą. Man pavyko nuo rimtesnių traumų išsisukti. Vienąkart, kai buvau gal 15 metų, susilaužiau šonkaulius – žirgas nesėkmingai šoko, krito ant šono, numetė mane, užlipo ant šonkaulių...
– Kada pradėjote jodinėti?
– Nuo 6 metų iki 12-os važiavau kartingo lenktynėse, o nuo 12 metų iki dabar jodinėju. Tėvas turėjo žirgyną, o aš važinėjau kartingu. Mane „paspaudė“, kad reikia joti, o ne važiuoti kartu. Buvo „žiauriai“ sunku persiorientuoti. Tai du nesuderinami dalykai. Tiesa, visi vairavimo įgūdžiai įauga į kraują. Nepamirši niekada. Neįmanoma pamiršti. Noras lenktyniauti neišdildomas.
– Kodėl pasirinkote žiedines lenktynes, o ne ralį?
– Ralis įprastas daugiau žiemą, nes žiedinės tuo metu nevyksta. „Lotus 116“ turi daug bendra su kartu. Galiniai ratai varomi, procentų paskirstymas panašus, daug „persiderinti“ nereikia. Žiedinės lenktynės gal labiau prie širdies. Kartais žiemą ir ralio trasomis palakstydavau...
– Kaip atrodo žiedinių lenktynių treniruotė?
– Su „Lotus 116“ automobiliu treniruojamės Kačerginės žiede. Treniruotė trunka nuo 11 iki 19 val. Automobilį tobulina meistrai, inžinieriai, patys važiuojame. Treneris Jonas Dereškevičius padeda – šalia sėdi ir sako, kokias klaidas darau.
– Daug pastabų sulaukiate?
– Normaliai (juokasi). Mėgstu sulaukti pastabų. Tuomet tobulėji. Jojime ir bet kuriame kitame sporte treneris reikalingas, kad pasiektume gerų rezultatų. Norisi visada laimėti, bet kaip bus, matysime. Svarbiausia – važiuoti atsargiai ir labai greitai.
– Mėgstate greitį?
– Žiauriai. Ekstremalas esu. Su riedučiais ant rampos važinėdavau. Darydavau visokius salto, tėvas sakė sprandą nusisuksi, bet nieko normaliai... Visokios atrakcionų supynės nėra baisios. Turiu dar neišnaudotą uošvio dovanotą čekį šuoliui iš lėktuvo su parašiutu... Adrenalinas man suteikia gerų emocijų.
Ričardas Griška, „Barbar'a Racing Team“ ekipos inžinierius:
„1000 km lenktynėse mūsų komandos tikslas – prizinė vieta X1 klasėje. Po to ketiname dalyvauti keturių valandų lenktynėse ir planuojame išvažiuoti į Čekiją, Lenkiją į žvalgomąsias lenktynes. Beną žinome kaip gerą lenktynininką – jis su kitais dviem komandos pilotais anksčiau varžėsi kartingo trasoje. Tai, kad jis demonstruoja puikius rezultatus žirginiame sporte, parodo, kad ne karštakošis ir turi stabilią sportinę psichiką. Benas puikiai jaučia techniką, geras sukibimo jausmas, greitai tobulėja, jo rezultatai greitai išaugo. Tikrai nesigailime jį pakvietę.“
Lietuvos žirginio sporto asociacijos generalinė sekretorė Regina Gražulienė:
„Pajėgus, turintis galimybių ir talentingas. Jo šansai patekti į olimpiadą nemaži. Viskas priklausys nuo to, kaip pasirodys kvalifikacinėse varžybose. Jo užduotis kuo geriau pasirodyti ir kuo aukštensę poziciją reitinge užimti. Žinoma, tai ne ieties metimas ir ne dviratis. Žirgų transportavimas į tolimesnę šalį kaimuoja milžiniškus pinigus. Žirgai keliauja konteineriuose, jie iškraunami, karantinuojami. Būna kad lėktuvuose užsupa juos, jie suserga arba tampa nervingi. Amunicija, išlaikymas, kalvio paslaugos – tai labai brangi ir sudėtinga sporto šaka. Tuo ji tikriausiai prilygsta automobilių lenktynėms. Nustebau, kad Benas vėl dalyvaus automobilių lenktynėse. Kažkada jis buvo labai perspektyvus lenktynininkas, vėliau pasirinko jojimą. Jeigu jis suderina laiką, galimybes ir norą užsiimti ir automobilių sportu, kodėl ne.“
TIK FAKTAI
„Barbar'a Racing Team“ ekipos nariai ruošiasi žiedinių automobilių varžyboms. Pirmasis startas gegužės 29 dieną – Kačerginės Nemuno trasoje vyks 4 val. ištvermės lenktynės. „Barbar'a Racing Team“ ekipą sudaro šie pilotai: Martynas Griška, Andrius Austinskas, Benas Gutkauskas.
Sportinio žirgo kaina Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 50 iki 70 tūkst. litų. „Barbar'a Racing Team“ komandos automobilio „Lotus 116“ kaina – apie 150 tūkst.
„Lotus 116“ automobilis pagamintas Anglijoje „Lotus“ gamykloje, o parduotas kaip „Opel Speedster“. Išskirtinis bruožas – aliuminis kėbulas, bet ne virintas, o suklijuotas klijais. Kėbulo svoris – 68 kg. Automobilio svoris su vairuotoju – maždaug tona. 100 km/val. greitį pasiekia per 4 sek., maksimalus greitis – 240 km/val. „Lotus 116“ automobilis ruoštas GMS specialistų.
Jeigu B. Gutkauskui pavyktų įveikti olimpinę kvalifikaciją, jis taptų antruoju raiteliu Lietuvos žirginio sporto istorijoje, prasibrovusiu į olimpines žaidynes. 1988 metais Seulo olimpiadoje konkurų varžybose dalyvavo Raimundas Udrakis. Tiesa, tuomet jis atstovavo SSRS rinktinei.
Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) gegužės 6 dieną paskelbtame „Rolex“ pasaulio konkūrinio jojimo reitinge B. Gutkauskas užima 143 vietą.
