„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo apsispręsta suvienodinti sportininkų, turinčių negalią, ir sportininkų, neturinčių negalios, stipendijas, jas padidinti, išplėsti jas gaunančių sportininkų ratą, taip pat sportininkus apdrausti visu socialiniu paketu: tai socialinis draudimas, sveikatos draudimas, motinystės išmokos“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministrė.
J. Šiugždinienė tikėjosi, kad Sporto įstatymo pataisos bus priimtos pirmadienį nenumatytame Seimo posėdyje. Sporto įstatymo pakeitimai padidintų sportininkų stipendijas, sulygintų jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plėstų valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrintų jiems socialines garantijas.
Ministerijos skaičiavimais, priėmus pataisas aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 3133 eurus (sportininkui būtų mokama 2622 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 511 eurų mokesčių). Pataisos turėtų įsigalioti nuo liepos.
„Niekada Lietuvoje to nebuvo, šis sprendimas dabar yra Seime ir tikiu, kad pirmadienį galėsime priimti, tuo džiaugiuosi ir labai labai didžiuojuosi, nes sportininkams tai yra pagrindinis atlyginimas. Mes ilgą laiką buvome įpratę manyti, kad tai yra tik hobis ir mokam stipendijas – tai nėra stipendija, tai yra darbo užmokestis ir tai turi būti orus darbo užmokestis“, – kalbėjo ministrė.
Praėjusią savaitę nusivylimą šalies sporto būkle skaitydamas metinį pranešimą išsakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.
