Sunki diena Belgijoje, tik kitose lenktynėse – „Gent-Staden“,– vakar buvo dar vienam lietuvių dviratininkui – Gediminui Kaupui, atstovaujančiam belgų komandai „Soenens-Jartazi“.
Nebaigė distancijos
Nekantriai laukęs savo pirmojo šių metų starto lietuvis pasitraukė 140 km ilgio distancijos pusiaukelėje ir, kaip didžioji dalis dviratininkų, nebaigė lenktynių.
Statistika kaip niekad iškalbinga: iš 220 lenktynių dalyvių klasifikuoti buvo tik… 38 dviratininkai!
Po 3 val. 49 min. galeros „Gent-Staden“ finišą pirmas pasiekė Jelle Wallays („Wielergroep Beveren“), 26 sekundėmis aplenkęs Gedimino Kaupo komandos draugą Joeri Clauwaert („Soenens-Jartazi“) ir 30 sekundžių aplenkęs Ken Vanmarcke („Ingelmunster“).
Bendroje įskaitoje – dar 3 lietuvio bendrakomandininkai (ir visi belgai): Bart Vanheule – 4 vieta (+3 min. 30 sek.), Nico Kuypers – 14 vieta (+6 min. 55 sek.), Stijn Metterpenningen – 16 vieta (+9 min. 10 sek.).
Sutrukdė oro sąlygos
Portalui „Balsas.lt“ pradėjus domėtis, kokios aplinkybės sutrukdė 21-erių metų lietuviui įveikti visą distanciją, Gediminas trumpai konstatavo: „Buvo labai prastos oro sąlygos“.
„Aš jau esu pripratęs prie belgiško klimato. Kartais net labiau patinka lenktyniaut per lietų. Tik aišku, tuomet yra didesnė griūčių rizika, dažnesni dviračių gedimai“.
„Na, bet toks oras kaip vakar Belgijai nebūdingas“,– stebėjosi lietuvis, šiemet Belgijoje pradėjęs jau 5-ąjį savo karjeros sezoną.– „Vakar čia buvo tiesiog audra – toks stiprus vėjas, kad vos nulaikiau vairą ir nenulėkiau į kelkraštį. Dėl vėjo ir kitų dviratininkų grūsties bruko sektoriuje kelis kartus vos nekritau, bet laimei – išlaviravau. Kiek metų jau gyvenu Belgijoje, bet tokią audrą pirmą kartą matau“.
Sušalo į „ožio ragą“
„Vakar sušalau į „ožio ragą“ – nejaučiau nei rankų, nei kojų“,– prisipažins Gediminas Kaupas, numynęs pusę distancijos, bet toliau nusprendęs nerizikuoti savo sveikata ir pasitraukęs iš lenktynių.
Nuo mažens įpratę
Portalas „Balsas.lt“ pasmalsavo, kodėl lietuvio komandos draugams – belgams – šaltis ir lietus buvo nė motais?
G. Kaupas pritarė, kad antra (+26 sek.) ir ketvirta (+3 min. 30 sek.) vietos pirmajame 10-tuke byloja apie titanišką jų ištvermę ir užsigrūdinimą, prie kurio jie pratinami nuo mažų dienų.
„Čia dviratininkai jau nuo mažens yra įpratę prie tokių oro sąlygų. Jie treniruojasi per lietų ir važinėja sunkiomis klasikų trasomis“,– aiškino lietuvis, pabrėžęs, kad nepaisant net ir vietinių dviratininkų gero pasirengimo, visą distanciją baigė tik 7 dalyviai.
„Lenktynių pabaigoje buvo keli ratukai ir tie, kurie labiau atsiliko, buvo sustabdyti, kad nesimaišytų kelyje lenktynių lyderiams“,– patikslino dviratininkas, didžiuodamasis, kad tų lyderių gretose buvo ir du jo atstovaujamos komandos „Soenens-Jartazi“ nariai.
Lietaus netrūksta
Baigdamas pokalbį su Gediminu Kaupu portalas „Balsas.lt“ uždavė klausimą pamąstymui – ar lietingi ir šalti orai netrukdo dviratininkams treniruotis bei pademonstruoti gerus rezultatus lenktynių įskaitose?
„Na, Belgijoje orai prastesni tik sezono pradžioje. Atėjus vasarai, čia orai pasitaiso, tik to lietaus niekada netrūksta“,– juokavo lietuvis.
„O treniruotis orai kartais trukdo, kartais – ne. Dažniausiai nėra didelio noro treniruotis per lietų. Tačiau viskas priklauso nuo paties dviratininko ir jo nusiteikimo bei požiūrio į sportą“,– filosofiškai pareiškė dviratininkas, jau galvojantis apie „De Vlaamse Pijl Harelbeke“ lenktynes (kovo 6 d.,– „Balsas.lt“).
