Jei sudarytume sunkiausiai įveikiamų šiandienos gynėjų sąrašą, jame be jokių abejonių matytume Gerardą Pique. 24 metų „Barcelona“ ekipos ispanas puikiai suderina techninius gebėjimus, fizinę jėgą ir futbolo mąstymą, įrašydamas savo pavardę tarp pačių geriausiųjų.
Pastaruosius dvejus metus Pique patenka į simbolinę FIFA geriausių futbolininkų vienuolikę, kurią nulemia kolegų žaidėjų balsai.
Duodamas interviu FIFA.com Pique pasidalino mintimis apie pastarųjų metų sėkmę ir ateities iššūkius.
- Gerardai, kaip jautiesi antrą kartą patekęs į FIFA geriausių futbolininkų vienuolikę?
- Man didelė garbė būti tarp pačių geriausių, ypač todėl, kad tai lėmė kitų futbolininkų balsai. O jie viską supranta geriausiai.
- Šis pripažinimas vainikavo sėkmingus metus - „Barcelona“ laimėjo kone visus turnyrus, kuriuose dalyvavo. Kokia sėkmės paslaptis?
- Pepas Guardiola. Nuo tada, kai sugrįžo į klubą, jo dėka esame pačioje viršūnėje. Tą lemia būdas, kuriuo treneris vadovaujasi suvokdamas futbolą, ir gebėjimas motyvuoti mus. Praėjusiais metais laimėjome beveik visus turnyrus, tad didžiuojuosi ir esu labai patenkintas. Pergalės dar saldesnės dėl to, kad jas pasiekiu savo gimtajame klube, kurį visuomet palaikiau.
„Barcelona“ (nuotr. SCANPIX)
- Kas daro Guardiolą ypatingu strategu?
- Iš vienos pusės, Pepas mato futbolą taip, kaip niekas kitas bei yra geriausias iš visų perteikdamas savo mintis auklėtiniams. Daugelis trenerių tepasako bėgti į kairę ar dešinę pusę, bet ne kodėl tai reikėtų daryti - o tai lemia gilesnį supratimą. Tokiu būdu pats net nesuvokdamas kiekvieną dieną išmoksti kažką naujo ir gebi aikštėje priimti sprendimus pats.
Be to, svarbus futbolininkų motyvavimas. Daug komandų laimėjo titulus, o tuomet prarado pergalių alkį. Tuo tarpu mūsų noras laimėti tik auga. Norime patirti tą malonumą jausmą, kai esi geriausias vėl ir vėl. Pepas neleidžia mums nuleisti kojos nuo pedalo.
P. Guardiola (nuotr. SCANPIX)
- Pats Guardiola yra ne kartą sakęs, kaip svarbu futbolininkus laikyti suaugusiais žmonėmis, atsakingais už savo pačių sprendimus...
- Su juo jautiesi kaip profesionalas. Atrodo, kad treneris suteikia mums daugiau laisvės, o iš tikrųjų mums tenka galimybė priimti sprendimus. Tai lyg klausimas: „Ar tikrai nori gyventi užsiimdamas šia veikla? Ar nori būti pats geriausias ir laimėti gausybę trofėjų? Viskas priklauso nuo tavęs. Leisiu tau rungtynių išvakarėse būti namie ir daryti, ką nori, tačiau turi suprasti, kad sužaidęs blogai kitą sykį startinėje sudėtyje nepasirodysi.“
Taip atsiranda brandos jausmas ir pojūtis, lyg būtum treneriui kažką skolingas, todėl stengiesi atsilyginti geru žaidimu.
- „Barcelona“ visuomet sugebėjo puikiai pasirodyti svarbiausiuose mačuose: 2011 metų Čempionų lygos finale prieš „Man Utd“, „El Clasico“ dvikovose su Madrido „Real“...
- Manau, kad mačas su Mančesterio ekipa buvo nuostabus. Tai vienas geriausių pasirodymų, kokius apskritai kada nors esu matęs. Ir kalbame ne t ik apie rezultatą, bet ir būdą, kuriuo pasiekėme pergalę - puikai žaisdami, dominuodami ir kurdami progas. Paprastai finaluose būna daug nervų, komandos siekia įmušti vieną įvartį ir tuomet apginti įgytą pranašumą.
Tas pats yra ir prieš „Real“, nes jau įpratome prie mačų, vertų finalo. Komanda moka svarbiu metu susitelkti, o kartais šio skirtumo pakanka skambiai pergalei pasiekti.
- Šį sezoną „Barcelona“ neretai rungtyniauja tik su trimis gynėjais. Iš kur kilo ši idėja ir kaip sekasi ją įgyvendinti?
- Pradėjome naudoti tokią taktiką rengdamiesi sezonui. Suvokėme, kad daromės pernelyg nuspėjami, todėl visi prieš mus stengiasi užsidaryti gynyboje. Formacijos 3-4-3 tikslas leisti mums daugiau atakuoti, ilgiau kontroliuoti kamuolį ir dažniau susikurti progų įmušti. Tačiau tai nėra lengva sistema, reikia laiko prie jos prisitaikyti.
- Ypač gynėjams...
- Reikia kur kas daugiau bėgioti. Po rungtynių akivaizdžiai jautiesi labiau pavargęs, nes reikia susidoroti su didesniu oponentų atakų skaičiumi. Vidurio gynėjams tikrai nėra lengva. Bet tai puikus dalykas, padaręs mane universalesniu futbolininku.
Gerardas Pique (nuotr. SCANPIX)
- Tau teko dirbti su Guardiola ir legendiniu Seru Aleksu Fergusonu. Ar tai skirtingi treneriai?
- Labai. Fergusonas yra tas strategas, kuris dažnai nepasirodo treniruotėse, o lieka biure ir atlieka kitas funkcijas. Jis labiau tėvo figūra, bent jau toks buvo, kai aš atvykau į komandą būdamas 17 metų. Fergusonas taip pat puikiai motyvavo - nepamiršiu kalbų prieš pat rungtynes, kurios būdavo fantastiškos.
Tuo metu Guardiola visą dieną praleidžia su futbolininkais ir dešimtis valandų peržiūrinėja vaizdo įrašus, kad galėtų mums parodyti varžovų silpnąsias vietas. Galbūt taip yra dėl skirtingų patirčių: Guardiola neseniai pradėjo karjerą, o Fergusonas yra gerokai labiau patyręs.
(nuotr. SCANPIX) A. Fergusonas (nuotr. Balsas.lt)
- Trenerio darbas Ispanijoje ir Anglijoje yra labai skirtingas?
- Taip, net atsarginiai Anglijoje sėdi aukštai ir ne po stogu - praktiškai greta aistruolių! Šių šalių kultūros, o kartu ir futbolas labai skiriasi. Anglijoje daug aistrų - nuostabų atmosfera, pilni stadionai, sirgaliai niekuomet nesustoja palaikyti, net jei pralaimi.
Ispanijoje šiek tiek kitaip, nes aistruoliai dažnai yra linkę likti namie ir užpildo stadionus tik per svarbiausias rungtynes. Galbūt mes daugiau reikalaujame iš futbolininkų, tačiau ne visuomet juos palaikome.
Zlatanas Ibrahimovičius, Gerardas Pique (Reuters/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
