Augančios jaunųjų futbolininkų kartos ugdymo principus nuo šiol bus siekiama tobulinti taikant naują futbolo talentų paieškos ir rengimo programą, paruoštą remiantis geriausiais Europos valstybių pavyzdžiais ir FIFA rekomendacijomis, praneša LFF.
Apie tai ir vaikų bei jaunimo ugdymo problematiką ketvirtadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje kartu su žurnalistais diskutavo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus ir nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas.
Diskutuojant prieita išvados, jog šalyje yra susiformavusi ydinga vaikų ir jaunimo rengimo sistema, dėl jos prarandami gabūs futbolininkai, mažėja ir taip nedidelis žaidžiančiųjų skaičius, o į Nacionalinę futbolo akademiją nors ir atrenkami talentingiausi paaugliai, juos tenka iš naujo mokyti futbolo pagrindų.
Ydinga žaidėjų rengimo sistema
L. Varanavičius pripažino, kad nėra patenkintas šių metų jaunimo rinktinių rezultatais ir teigė, kad dabartinė situacija – visos sporto sistemos dalis.
„Šiuo metu šeši tūkstančiai vaikų yra sporto mokyklose, apie du tūkstančiai – klubuose. Neturime įtakos sporto mokyklų, kurios pavaldžios savivaldybėms, darbui su vaikais. Jos ir toliau dirba pagal sovietinę sistemą. Nuo tų laikų pasikeitė tik vienas dalykas – šių mokyklų darbo niekas neprižiūri, nėra vertinama vaiko parengimo kokybė, jo meistriškumo lygis“, – sakė L. Varanavičius – „Mes manome, kad jaunųjų futbolininkų rengimas turi būti neatsiejamas nuo klubų. Klubai turėtų ruošti sau pamainą. Strategijoje tai esame numatę ir tikimės, kad įgyvendinus popamokinės veiklos krepšelio projektą, sporto mokykloms atsirastų konkurencija, o nuo to vaikų parengimo kokybė tik išaugtų.“
S.Stankaus teigimu, sporto mokyklose su vaikais dirbama netinkamai, todėl talentingų futbolininkų surasti darosi vis sudėtingiau: „Esame parengę ir pateikę daug metodinės medžiagos kaip dirbti su įvairių amžiaus grupių vaikais. Išnagrinėjome treniravimo ypatumus, išleidome leidinių, kaip futbolą integruoti futbolo lavinimo pamokose. Pasiūlėme varžybų sistemą tokią, kokia yra Europoje, kur vaikai žaidžia su atitinkamai mažesniu kamuoliu, mažose aikštelėse, o jauniausi tiesiog mėgaujasi žaidimu neakcentuojant rezultato. Tačiau valstybinės sporto mokyklos, jų treneriai nėra suinteresuoti dirbti pagal šią sistemą.“
R. Žutautas pabrėžė, kad svarbiausia – ne rezultato siekimas, o vaikų masiškumas ir meistriškumo ugdymas: „Dabar vyksta sporto mokyklų konkurencija dėl rezultato – kas stipresnis. Tačiau tai turi vykti ne mažųjų sąskaita. Kai iš grupės 6–9 metų vaikų gauna žaisti vos pusė, likusieji po labai trumpo laiko nusivilia ir meta treniruotes, o mes prarandame potencialius talentus.“
„Pavyzdžiui, aš pats atsiskleidžiau tik sulaukęs 19 metų. Užsienyje vaikų lygyje rezultatai net neskaičiuojami, nėra turnyro lentelių. Vieni žaidžia penkias minutes, kiti – likusias penkias ir visi gauna prisiliesti prie kamuolio“, – teigė nacionalinės rinktinės strategas.
Talentų paieškai – nauja programa
Siekiant pataisyti padėtį jaunųjų žaidėjų rengimo sistemoje, LFF sukūrė futbolo talentų paieškos ir rengimo programą. Didesnis dėmesys bus skiriamas šalies regionams, individualiems talentingų sportininkų gebėjimams ankstyvame amžiuje vystyti ir jų trenerių kvalifikacijai kelti.
Kasmet šalies regionuose bus atliekama gabiausiųjų futbolininkų atranka – futbolo specialistai stebės ir vertins jaunuolių žaidybinius ir individualius gebėjimu, atrinktiems futbolininkams sudarys individualią rengimo programą ir stebės, kaip jie tobulėja. Geriausiems treneriams bus siūloma ne tik kvalifikacijos kėlimo, bet ir papildoma finansinio motyvavimo sistema.
Gabiausi ir labiausiai patobulėję sportininkai bus kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją.
Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su įvairiais specialistais, analizuojama geriausia vaikų ir jaunimo rengimo praktika kitose Europos šalyse. Šią savaitę FIFA vykusiame „Goal“ komitete jai buvo pritarta ir skirtas finansavimas ketveriems metams.
„Skirtos lėšos nėra didelės, tačiau tikimės, kad tai padės pagerinti situaciją bent iki tol, kol atsiras popamokinio ugdymo krepšeliai ir jaunimo ugdymas pereis į privačių klubų rankas“,– sakė L.Varanavičius.
Rinktinėms – mažas žaidėjų pasirinkimas
Kalbėdamas apie nesėkmingus Lietuvos jaunimo rinktinių rezultatus, jų veiklą kuruojantis S.Stankus teigė, kad ekipų treneriai gali rinktis tik iš labai nedidelio skaičiaus žaidėjų.
„Pavyzdžiui, šiemet vyko U–17 atrankos turnyras. Lietuvoje futbolą žaidžiančių šešiolikmečių yra 400. Belgijoje – 34000. Ispanija turi tokį milžinišką žaidėjų pasirinkimą, kad dabartinė U–19 rinktinės sudėtis prieš dvejus metus U–17 lygmenyje buvo visai kitokia. Iš didesnės žaidėjų masės galima atrasti ir daugiau talentų. Mes neturime tiek talentingų žaidėjų, kad galime sudaryti rinktinę vien iš 1992 m. ar 1994 m. gimimo žaidėjų, todėl tenka remtis ir jaunesniais“, – sakė LFF techninio skyriaus direktorius.
Nacionalinės rinktinės strategas R.Žutautas atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimo rinktinių tikslas – ne užimti kuo aukštesnes vietas, o parengti žaidėjus nacionalinei rinktinei: „Stebėjau neseniai vykusį U–19 atrankos turnyrą. Rezultatai nebuvo geri, tačiau svarbu tai, kad toje komandoje mačiau bent penkis žaidėjus, kurie po kelerių metų galėtų papildyti nacionalinę rinktinę.“
Akademijoje tenka taisyti klaidas
S.Stankus pabrėžė, kad vos trejus metus žaidėjus ruošianti Nacionalinė futbolo akademija dar negali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes futbolininko parengimas užtrunka gerokai ilgiau ir tenka taisyti anksčiau padarytas klaidas.
„Iki 12 metų būsimiesiems žaidėjams turėtų būti diegiami futbolo pagrindai, nuo 12 iki 15 metų vyksti tobulinimo procesas, nuo 15–18 metų ugdomas meistriškumas. Jei treneriai padaro klaidų pirmose pakopose, tai atsiliepia žaidėjams kitose. Akademija gauna futbolininkus be elementarių futbolo pagrindų ir turi gaišti laiką pradmenims, užuot tobulinusi jų įgūdžius ir ruošdama juos suaugusiųjų futbolui“, – kalbėjo LFF techninio skyriaus vadovas.
Vis dėlto, trejų metų darbas jau davė pirmuosius rezultatus. Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių žaidimas rinktinėse yra nuolat stebimas, jie gauna kvietimus į stiprius užsienio klubus. „Su 1993 metų gimimo žaidėjais dirbame nuo pat akademijos įsikūrimo. Rezultatai jau yra – du žaidėjai pasirašė sutartis su Italijos, vienas su Anglijos klubais. Kiti nuolat vyksta į peržiūras ir stovyklas. Be abejo, per trejus metus akademijoje buvo ir klaidų, tačiau iš jų mokomės“, – sakė S.Stankus.
Strategijoje – daugiau jaunimo komandų ir trenerių
Vienas iš Lietuvos futbolo strategijos 2010–2020 metams prioritetų – klubų ir klubinių komandų žaidėjų ugdymas. Siekiama, kad klubai turėtų po 15 komandų, iš jų – 10 vaikų ekipų. Anot LFF vadovo šį tikslą stengiamasi pasiekti palaipsniui per licencijavimo proceso reikalavimus.
„Prieš penkerius metus klubų jaunimo komandų kriterijus buvo pageidautinas, šiemet reikalavome jau penkių ekipų, kitais metais bus privalomos šešios. Kai kurie klubai jau vykdo šį reikalavimą, tačiau kai kurie tai daro nenoriai ar bando panaudoti futbolo mokyklose jau esančias komandas. Vis tik tikimės, kad Lietuvos klubai supras pamainos rengimo svarbą ir pereis prie Europinio modelio. Tuo labiau, kad ekonominė situacija verčia ruošti sau pamainą ir neapsiriboti žaidėjų pirkimu, kaip buvo įprasta anksčiau“, – tikino L.Varanavičius.
Ilgalaikėje futbolo strategijoje didelis dėmesys skiriamas ir vaikų futbolo trenerių ruošimas. Siekiama kūno kultūros mokytojams, kurie dirba mokyklose, suteikti treniravimo C licencijas.
„Pirmaisiais metais tikimės paruošti apie 40 C licencijos trenerių. Kitais – turėsime šešis instruktorius, kurie regionuose apmokys kasmet bent po 20 trenerių. Tikimės, kad iš to skaičiaus dalis sieks ir B licencijos, o vėliau, atsiradus popamokinio ugdymo krepšeliui, galės gauti darbo klubuose. Deja, šiuo metu turime tik 220 kvalifikuotų futbolo trenerių. Palyginimui, Škotijoje yra beveik šimtą kartų daugiau“, – kalbėjo L.Varanavičius.
