Vienas didžiausių Ispanijos sporto dienraščių „Marca“ nepraleido pro akis kalendoriaus, kuris šiandien skaičiuoja magišką datą – 2011.11.11. Šia proga žurnalistai sudarė subjektyvią geriausių visų laikų 11 numeriu žaidusių futbolininkų vienuolikę. Joje, pažymėtina, tikrai netrūksta ispaniško prieskonio.
„Marca“ vienuolikė:
Felixas Loustau: penktojo dešimtmečio nesustabdomojo Buenos Airių „River Plate“ narys, Argentinos futbolo legenda. „La Maquina“ („Mašina“) pravardžiuotas futbolininkas savo klubui per 365 mačus įmušė 101 įvartį, o nacionalinėje ekipoje per 28 rungtynes pasižymėjo 10 sykių. Jis aštuoniskart triumfavo šalies čempionate bei laimėjo tris „Copa America“ taures.
Agustinas Gainza: taip pat žinomas Piru vardu, Gainza atstovavo auksinei penktojo dešimtmečio Bilbao „Athletic“ komandai. Baskų klubas dukart laimėjo Ispanijos čempionatą bei iškovojo dar septynias taures, o 381 kartą aikštėje pasirodęs Piru įmušė 120 įvarčių.
Zoltanas Cziboras: vienuoliktasis „Magiškųjų vengrų“ numeris, kartu su Koscsisu, Hidegkuti, Bozsiku ir Puskasu sudaręs smogiamąjį Vengrijos rinktinės penketą. Šeštajame dešimtmetyje jis rinktinei įmušė 17 įvarčių, o su „Honved“ laimėjo nacionalines pirmenybes. Dėl neramumų šalyje vėliau perėjo į „Barcelona“ klubą ir su juo iškovojo du Ispanijos čempiono medalius.
Francisco Gento: šešios Europos taurės (dar gyvas rekordas), aštuoni Europos taurės finalai, 30 įvarčių per 89 šio turnyro mačus, 12 Ispanijos čempiono titulų, dukart kelta į viršų Ispanijos taurė, kartą - Tarpkontinentinė taurė ir iš viso 126 įvarčiai Madrido „Real“ komandoje. Neprilygstama statistika.
Enrique Collaris: septintajame dešimtmetyje Madrido „Atletico“ skynė apdovanojimus, o Collaris rungtyniavo kairiajame krašte. Stulbinančiu greičiu, įvarčių uosle bei įspūdinga technika pasižymėjęs futbolininkas laimėjo 1962 metų Europos taurę.
Carlosas Lapetra: „Real Zaragoza“ septintojo dešimtmečio žvaigždė, išgarsėjęs kartu su Gento ir Collariu. Savo trofėjų kambaryje turi Ispanijos taurę, Europos taurę bei krūvą kitų prizų.
Mario Corso: taip pat septintojo dešimtmečio futbolo talentas, Milano „Inter“ klube gavęs „Kairiosios Dievo kojos“ pravardę. Tai nestebina, mat jis pasižymėjo įspūdingu gebėjimu atlikti standartines sitacijas kaire koja. Su „Nerazzurri“ laimėjo dvi Europos taures, dvi Tarpkontinentines taures, o „Serie A“ čempionate įmušė 78 įvarčius per 436 mačus.
Pietras Keizeris: garsiosios Amsterdamo „Ajax“ aštuntojo dešimtmečio narys, šešiskart tapęs Olandijos čempionu, laimėjęs tris Europos, keturias - Olandijos taures. Žaidė kartu su Cruyffu, Repu, Neeskensu, Krolu, Haanu bei Muhrenu. Su Cruyffu vadintas „Auksine porele“.
Roberto Rivelino: vilkėjo 11 numeriu pažymėtus marškinėlius todėl, kad dešimtąjį pasisavino Pele. Jam teko garbė būti bene geriausioje visų laikų komandoje - aštuntojo dešimtmečio Brazilijos rinktinėje. Pelnė 243 įvarčius per 778 mačus „Corinthians“, „Fluminense“, „Al Hilal“ klubuose bei nacionalinėje komandoje.
Ryanas Giggsas: už save kalba rezultatai - dvi Čempionų lygos taurės, dvylika sykių laimėtas Anglijos čempionatas, keturios FA ir Lygos taurės, dvi Tarpkontinentinės klubų taurės, Europos Super taurė. Ir ši „Man Utd“ legenda vis dar tęsia karjerą.
Arjenas Robbenas: traumų kamuojamas futbolo genijus. Laimėjo Olandijos, Anglijos, Ispanijos ir Vokietijos čempionatus, nors jam tėra 27 metai. Miuncheno „Bayern“ pergalių kalvis tikisi dar nustebinti sirgalius.
Be to, „Marca“ tyčia ar netyčia praleido Romario - vieną žymiausių visų laikų Brazilijos futbolininkų ir planetos puolėjų. Jis yra tapęs Brazilijos, Olandijos (3 kartus), Ispanijos čempionu, planetos čempionu su Brazilijos nacionaline ekipa. 1994 metais pripažintas FIFA metų žaidėju, taip pat įrašytas į FIFA geriausių 125 futbolininkų sąrašą. Teigia, kad per karjerą įmušė 1000 įvarčių, nors ši statistika yra daugelio laikoma ne visai tikslia - tikrasis skaičius neva artimesnis 900.
