Lietuvis finale 100 metrų krūtine įveikė per 59,21 sekundės, finišo sienelę jis palietė šeštas.
„Tai yra labai gera patirtis, sužinojau, kad yra tikroji varžybų dvasia. Viskas buvo labai gera, – kalbėjo plaukikas. – Manyčiau, kad šioje distancijoje jau pasiekiau savo ribas šį sezoną. Nors gal ir galėjau šiek tiek geriau. Tačiau džiaugiuosi pagerinęs savo geriausią laiką sekunde. Dar tobulėsiu ir sieksiu geresnių rezultatų“.
Plaukikas prisipažino, kad priekaištų sau kol kas daug neturi. „Juk aš maniau, kad būtų smagu patekti bent į pusfinalį, o plaukiau finale. Galvojau tik apie pusfinalį, – teigė A. Šidlauskas. – Jaudulys prieš finalą? Ne, jo tikrai nebuvo. Susidėliojau visiškai tokią pačia psichologiją, kokia buvo prieš pusfinalį“.
Jaunasis plaukikas užsiminė, kad naktis prieš finalą buvo kiek nerami. „Sunkoka ji buvo. Ilgai neužmigau. Jaučiausi tarsi išgėręs energetinio gėrimo, – šypsojosi A. Šidlauskas. – Tačiau su trenere susitarėme, kad finale laikysimės labiau techninio plano. Sekmadienio rytą plaukiau visiškai nesusidėliojęs plaukimo“.
Pasak plaukiko, pirmuosiuos 50 metrų ankstesniuose plaukimuose jis įveikdavo galingai, o vėliau plaukdavo tiesiog persekiodamas į priekį išsiveržusius varžovus.
„Bet tai buvo tikra nesąmonė, nepagaudavau savo ritmo, o dabar susitarėme, kad vandenyje nepamesiu galvos ir plauksiu gražiai techniškai, – teigė A. Šidlauskas. – Ar sunku nepamesti galvos baseine? Visada noriu pagauti savo varžovą, bet tada labai pavargstu ir nebūna aišku, kas gausis“.
Finale A. Šidlauskui teko plaukti šalia pasaulio rekordininko Adamo Peaty. „Baisus jis, pasižiūrėkite, vandenyje niekas prie jo negali priartėti“.
Šįkart A. Peaty pasipuošė dar vienu aukso medaliu bei pagerino savo prieš dieną pagerintą čempionato rekordą.
