„Formulės-1“ komandos „Ferrari“ pilotas Fernando Alonso vokiečių leidiniui „Welt“ interviu pasakojo apie dvikovą su Sebastianu Vetteliu, „Formulės-1“ taisykles ir pagarbą Michaeliui Schumacheriui.
29 metų ispanas pernai iš rankų išleido trečiąjį savo pasaulio čempiono titulą (prieš du laimėjo 2005 ir 2006 metais). Prie to nemažai prisidėjo „Ferrari“ komandos ne itin vykusiai pasirinkta lenktynių taktika. Antrus metus su „Ferrari“ važiuojantis F. Alonso šį sezoną tikisi baigti ant aukščiausio padovanojimų laiptelio.
– Vis dar išgyvenate, kad 2010 metais išleidote pergalę iš rankų?
– Dvi ar tris dienas po to apie tai galvojau, ką blogai padarėme ir kaip viskas galėjo baigtis.
– Ar jums padėjo tai, kad tą pačią savaitė vėl turėjote sėstis į bolidą ir atlikti padangų testą?
– Taip. Buvau priverstas grįžti į realybę. Iš tikrųjų man labiau padėjo žmonių reakcija gamykloje. Nepaisant pralaimėjimo jie pagarbiai su manimi elgėsi ir atrodė motyvuoti bei pasirengę naujai kovai. Man tai imponavo. Dabar turiu patirties, ką reiškia pralaimėti titulą lemiamose lenktynėse. Pralaimėjau jau dukart – su „McLaren“ ir su „Ferrari“. Dukart laimėjau su „Renault“. Balansas neblogas. Kodėl turėčiau liūdėti?
– 2010 metų kulminacija suteikia ir papildomos motyvacijos šiam sezonui?
– Be jokios abejonės. Aš nepasisotinu, jeigu laimiu, o ka jau kalbėti apie jausmus, kai pralaimiu? 2011 metais noriu revanšo už praėjusius metus. Šio pasaulio čempionato pabaigoje pasaulio čempiono vardas priklausys man. Taip bus 2012, 2013 metais ir taip toliau. Kitų tikslų neturiu.
– Iš kur toks pasitikėjimas savimi?
– Nemanau, kad tai būdinga tik man vienam. Kiekvienas pilotas, važiuojantis „Formulėje-1“, tiki, kad 2011 metais gali laimėti titulą. Kitaip jie negalėtų dirbti šio darbo. Net jeigu su savo komandos draugais futbolo rungtynėse pralaimime 0:9, skatinu ir motyvuoju juos laimėti 10:9. Niekuomet nepasiduodu.
– Jūs esate „kietas bičas“.
– Visuomet toks buvau.
– Asmeniniame gyvenime toks pats?
– Ne. Šioje srityje esu labiau atsipalaidavęs.
– Koks skirtumas tarp praėjusių ir šių metų „Ferrari“?
– „Ferrari“ važiavimo stilių nulėmė naujos „Pirelli“ padangos. Didelę įtaką technikai turėjo KERS (Kinetinės energijos rekuperacinė sistema) ir galinis valdomas bolido sparnas. Prie to priprantama.
– Ar dėl to supanašės lyderių galimybės?
– Manau, kad pagrindinį vaidmenį lenktynėse kaip ir pernai atliks „Red Bull“, McLaren“, „Mercedes“ ir „Ferrari“ komandos. Netikiu, kad į šių ekipų tarpą dar kas nors „įlys“. Staigmenų nelaukiu. Pačios lenktynės bus įdomesnės dėl dažnesnių sustojimų techninio aptarnavimo juostoje, tačiau galiausiai dėl prizinių vietų kausis tos pačios komandos kaip ir pernai.
– Kas geriau – turėti stiprų ar silpnesnį komandos draugą?
– Tai priklauso nuo komandos kokybės. TOP komandose lėtų pilotų nebūna. Visi važiuojame panašiame lygmenyje. Kai anksčiau buvau „Minardi“ ekipoje, buvo geriau turėtų pajėgesnį komandos draugą.
– Kodėl?
– Nes jauni pilotai iš tokių žmonių gali daug pasimokyti.
– Ar gerbiate savo komandos draugą Felipe Massą?
– Felipe man – tikras iššūkis. Nemanau, kad yra daug lenktynininkų, greitesnių nei jis. Felipe niekam neturi įrodinėti, kad turi nepaprastą talentą ir yra labai greitas.
– Ar M. Schumacherį vis dar laikote vienu stipriausių savo varžovu ir tikite jo sėkmingu sugrįžimu?
– Jeigu jis turės konkurencingą bolidą, jis bus itin greitas. Žinau jo talentą ir sėkmę. Niekuomet neabejoju jo vairavimo galimybėmis.
– Ar nebūtumėte prieš turėti tokį komandos draugą kaip S. Vettelis?
– Apie tai dar negalvojau. Manau, kad su visais pilotais galėčiau vienoje komandoje sugyventi. Šiuo metu toks yra Felipe.
– Ar galėtumėte savo gyvenimą įsivaizduoti be „Formulės-1“ ar kokių nors automobilių lenktynių?
– Ne. Tikrai būtų nemalonu, jeigu negalėčiau sėdėti bolide ar kokiame nors lenktyniniame automobilyje. Nemanau, kad kas nors galėtų mane nuo šito sulaikyti.
– Neneigiate, kad ir jūs, būdamas 42 metų, kaip M. Schumacheris, dar varžysitės „Formulėje-1“?
– Gali būti, kad sprendimą nebevažiuoti „Formulėje-1“ priimsiu daug anksčiau. Čia be aistros yra daug streso, daug keliavimo, darbo su žiniasklaida, įsipareigojimai rėmėjams. Taičiau yra ir kitokių lenktynių kategorijų, pavyzdžiui, kartai. Ten nėra tokio spaudimo, didelės publikos ir streso. Galima ir ten gauti tą patį malonumą.
– Galite duoti patarimą jauma pilotui, kaip tapti pasaulio čempionu?
– Sėsk į bolidą ir važiuok taip greitai, kaip tik gali. Jeigu jaunas lenktynininkas priverčia savo bolidą judėti greičiau nei konkurentai, gali būti, kad jis kažką pasieks. Patentuoto recepto nėra. Kiekvienas pilotas yra vis kitoks. Penki ar šeši pilotai turi talentą ir galimybę tapti pasaulio čempionu.
– Kokie tai pilotai?
– Tie, kurie ir pernai buvo greičiausi.
– Robertas Kubica net tarpsezoniu negalėjo ištverti be lenktynių aistros ir todėl pateko į avariją ralyje Italijoje. Atrodo, jūs suprantate, kodėl „Formulės-1“ pilotai taip rizikuoja?
– Taip. Taip pat suprantu ir M. Schumacherį. Jis buvo namie, pasiilgo lenktynių ir sėdo ant motociklo. Galbūt dėl panašių priežasčių ir R. Kubica sėdo į automobilį ralyje. Mums visiems reikia emocijų ir adrenalino. Esame šiek tiek išprotėję.
– Tikite, kad R. Kubicai pavyks grįžti į „Formulę-1“?
– Nė kiek neabejoju. Pažįstu jį. Jis padarys viską, kad tai atsitiktų kaip galima greičiau.
Taip pat skaitykite:
TOP 10: daugiausiai uždirbantys 2011 metų „Formulės-1“ pilotai
