Turnyro klubai, tarp jų ir Kauno „Žalgiris“, pagaliau gali dėlioti planus ateinančiam sezonui ir spręsti dėl koronaviruso pandemijos iškylančias problemas. O problemų tikrai daug. Jau dabar aišku, kad finansinis smūgis komandoms bus didelis.
Nors konkrečių skaičių, žinoma, dar teks palaukti, bet „Žalgirio“ biudžetas (šiemet buvo 11,9 mln. eurų) kitą sezoną neabejotinai bus mažesnis. Anot pranešimų, biudžetas, lyginant su šiais metais, kitąmet turėtų mažėti bent jau trimis milijonais eurų.
Šioje situacijoje „Žalgiris” nėra išimtis bendrame turnyro kontekste. Praktiškai visų Eurolygos klubų vadovai vienaip ar kitaip yra prasitarę, kad teks veržtis diržus. Net turtingosios Maskvos CSKA vadovas Andrejus Vatutinas teigė, kad klubo biudžetai turėtų mažėti bent jau 20 procentų.
Tačiau didieji klubai turi ir didesnį rezervą, nepaisant dabartinės prastos situacijos. O kaip bus su kitais? Štai Vilerbano ASVEL prezidentas legendinis krepšininkas Tony Parkeris duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai taip pat atvirai teigė, kad klubo biudžetas kitąmet bus bent 3 mln. eurų mažesnis, o sugrįžti prie šiemet buvusių skaičių prireiks bent jau ketverių metų. Jie šiemet disponavo praktiškai identišku biudžetu kaip ir „Žalgiris”.
„Labai aiškiai nukentės komandos, kurios gyvena iš parduodamų bilietų, tarp jų ir „Žalgiris“, – portalui tv3.lt sakė krepšinio ekspertas Rūtenis Paulauskas. – Antra, neaišku, kaip bus ir su pagalba iš šalies, pavyzdžiui, savivaldybės pagalba. Čia ir tas pats „Žalgiris“ įeina, ir vokiečių klubai, kai kurie galbūt Ispanijos. Sunku tikėtis, kad nebūtų kažkokių pakitimų. Mažiausiai nukentės aišku tie klubai, kurie turi ilgas sutartis su rėmėjais. Tai galbūt Turkijos komandos, Rusijos, kurios gali tikėtis valstybės pagalbos ir, aišku, „Real“ ar „Barcelona“, kurios yra išlaikomos kažkiek iš futbolo sekcijos.“
Praraja gali didėti
Finansinė praraja tarp Eurolygos klubų ir taip buvo gana nemaža. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos ji gali būti dar didesnė, nes visos komandos turi skirtingus saugumo svertus.
Tai mums įrodo, kad žaidėjų vasaros turgus šiemet bus kaip niekad įdomus, kadangi kainos turėtų būti mažesnės nei visada. Tačiau, jei didieji klubai nepatirs ryškių nuostolių, savo sudėtyje išlaikys bent jau didžiąją dalį pajėgiausių krepšininkų, ko mažesnieji, tarp jų ir „Žalgiris“, negalės padaryti, praraja tarp komandų bus kaip niekada didelė.
Kauniečių gretose didžiausius atlyginimus šiemet gavo Zachas Leday‘us ir Edgaras Ulanovas (abu apie 500-550 tūkst. eurų).
E. Ulanovu jau kuris laiką domisi Milano „AX Armani“, puikų sezoną žaidęs Z. Leday‘us taip pat veikiausiai sulauks dėmesio iš kitų klubų.
Galiojantį kontraktą su komanda turi svarbus komandos žaidėjas Marius Grigonis, tačiau susidarius prastai finansinei situacijai klubas taip pat gali būti nepajėgūs mokėti jam solidų atlyginimą. O tokio aukšto lygio žaidėjas visada bus ir kitų ekipų radare.
„Be abejo sunku, – paklaustas apie žaidėjų išlaikymą sakė R. Paulauskas. – Ta žaidėjų našta tikrai bus didelė klubui, tad veikiausiai bus priversti įjungti taupymo režimą. Manau, kad apskritai ir patį trenerį gali būti sunku išlaikyti jei bus sunki situacija. Aišku, tai atskira tema, nes nuo jo buvimo priklauso ir pajamos iš žiūrovų, ir komandos komplektacija prasidėdavo nuo jo. Sunkių užduočių vadovams tikrai bus, tad reiks jas kažkaip spręsti prioriteto tvarka“.
Laisvieji agentai yra Artūras Milaknis ir K.C. Riversas. Pats amerikietis socialinėje erdvėje yra sakęs, kad norėtų kitąmet žaisti Kaune. Toks patyręs, geras ir aukšto lygio krepšininkas kauniečiams labai praverstų, bet, esant šiai finansinei situacijai, veikiausiai teks dairytis pigesnio varianto, nebent pats žaidėjas sutiktu gauti mažesnį atlyginimą.
Nors kauniečiai dar nėra oficialiai patvirtinę, tačiau, anot pranešimų, klubo gretas kitąmet sustiprins 25 metų gynėjas Steve‘as Vasturia. Iš Vokietijos Vechtos „Rasta“ klubo atvykstantis amerikietis yra tipinis Šarūno Jasikevičiaus pirkinys. Žaidėjas turi daug potencialo, nėra brangus, FIBA Čempionų lygoje jo statistika gana gera (13,4 taško, atkovodavo po 3,7 kamuolio ir atlikdavo po 4,8 rezultatyvaus perdavimo). Tačiau jam tikrai dar reikės laiko perprasti ir trenerio žaidimo schemas, ir priprasti prie kur kas aukštesnio lygio krepšinio Eurolygoje.
Įžaidėjų grandyje kauniečiai šiemet turėjo Thomasą Walkupą, Luką Lekavičių, minučių sezono pabaigoje daugiau gaudavo ir Rokas Jokubaitis. Realu, kad L. Lekavičius vėl gali kelti sparnus į užsienį, taip komanda sieks sutaupyti ir daugiau žaidimo laiko suteikti R. Jokubaičiui.
Nuo to bus tik įdomiau?
Šis vasaros perėjimų langas bus tikrai kitoks nei įprastai. Nežinomybės tiek daug, kad laimėtojais gali tapti netikėti klubai. Rimo Kurtinaičio treniruojami Maskvos srities „Chimki“ vienas jų. Nors ir jie vargiai išvengs finansinių nuostolių, tačiau patikimą užnugarį turintis klubas gali lengviau išgyventi sunkų laiką. Pats treneris interviu Rusijos žiniasklaidai prasitarė, kad norėtų netgi kai kuriose pozicijose ir sustiprinti sudėtį bei išlaikyti didžiąją dalį komandos.
Panašiai yra ir su kita komanda iš Rusijos Sankt Peterburgo „Zenit“. Nebūtų jokios nuostabos, jei kritus žaidėjų kainoms vasarą jie galėtų suburti gerą sudėtį ir kitą sezoną rodyti Eurolygoje gerus rezultatus.
„Aš matau tik vieną tokį optimistinį požiūrį žvelgiant į visą situaciją, kad žaidėjai kurie kalbėjo, jog reikia jau ruoštis kitam sezonui bus itin pasirengę jam. Pailsėję, motyvuoti, traumas galbūt išsigydę pilnai, kai kurie ir veikiausiai sutiks už mažesnius atlyginimus žaisti. Ir čia kitaip jėgos gali susidėlioti, tas pats „Chimki“ gali suformuoti gerą sudėtį, turkų ar italų klubų pajėgumas gali kažkiek kristi. Žinoma, „Žalgiriui“ ar Vokietijos komandoms bus sunkoka, „Zenit“ gali daug išlošti iš visos šitos situacijos“, – komentuodamas galimus pokyčius vasarą komentavo R. Paulauskas.
Anot jo, faktas, kad kitas sezonas bus kitoks, tačiau jis ragina nebijoti permainų ir įžvelgti pliusų.
„Net nereikia bijoti pasikeitimų, – pokalbio metu sakė krepšinio ekspertas. – Būtų net ir smagu pasižiūrėti jei būtų bendra kainų mažėjimo tendencija. Žiūrėti į Eurolygą su jaunesniais žaidėjais, kurie dar turi, ką įrodyti. Praėjusiais metais jau buvo gi pradėta tarsi su NBA lygintis, kai Nikola Mirotičius atvyko į Barseloną. Šis laikotarpis pinigine prasme tikrai nustums mus keliais metais atgal, bet sportine prasme įdomių dalykų tikrai turėtų likti.“
Nors kalbama apie galimus „Žalgirio“ praradimus vasarą, išvykstantys žaidėjai vis vien kažkuo turės būti pakeisti. Gandų lygyje nuolat minimos lietuvių krepšininkų pavardės, kurie gali papildyti komandą. Tarp tokių yra ir Panevėžio „Lietkabelio“ žaidėjas Tomas Dimša ar net Arnas Butkevičius iš „Ryto“.
Jaunasis vilniečių talentas Marekas Blaževičius pastaruoju metu sporto pasaulio žmonių taip pat aptarinėjamas kaip visai geras kandidatas papildyti „Žalgirį“. Tačiau, anot R. Paulausko, lietuvių pavardžių minėti galima daug, bet esmė yra, kiek jie galės iš tikrųjų sustiprinti komandą.
„Tai „Žalgiris“ gali lietuvius bet kada pasiimti, kad ir visus. Kitas klausimas yra, ar jie pajėgūs tame lygyje būtų žaisti. Dažnai sakoma, kad „Žalgirio“ mokykla neužaugina tiek talentų kaip „Ryto“ dabar, bet negalima lyginti bendro komandų pajėgumo. Aišku, būtų įdomu pažiūrėti, kaip tokie žaidėjai būtų pasirengę žaisti „Žalgiryje“. Tačiau skirtumas yra tarp to, kad tu žaidi ir tarp to, kad tu laimi. Kiek tu esi pasirengęs žaisti tokio lygio mačuose. Nes tarp žaidimo ir pergalės yra labai didelis skirtumas. Paėmus bet kokį lietuvį į komandą dar nereiškia, kad žaidėjas bus pagalba klubui ir treneriai tą puikiai žino“.
Eurolygos nutraukimas buvo beprecedentis įvykis, tačiau tai buvo neišvengiama. Neišvengiama bus ir tai, kad kitąmet „Žalgirio”, kaip klubo vaizdas, bus kitoks. Tačiau didesnių ar mažesnių sunkumų patirs visos Eurolygos komandos, o tai mums žada itin įdomią vasarą bei, tikėkimės, įdomų ateinantį Eurolygos sezoną, kuris sugrįš spalio 1-ąją dieną.
