Apie tai, kaip mūsiškiams sekėsi grumtis nuo pusfinalio etapo pakalbėsime kitame straipsnyje, o šiame prisiminkime tuos, kurie sugrąžino Lietuvą į skambių pergalių kelią. Nors varžovai lietuvių kelyje toli gražu nebuvo patys silpniausi.
Lyderių sugrįžimas
2007 metais Lietuva subūrė itin pajėgią rinktinę, kuri bent jau popieriuje atrodė žymiai solidesnė nei 2005-siais. Į rinktinę sugrįžo Šarūnas Jasikevičius ir Darius Songaila. Prie jų prisijungė Rimantas Kaukėnas, Jonas Mačiulis ir Linas Kleiza.
Šis penketukas papildė 2005-siais dėl medalių nesėkmingai kovojusią gvardiją, kurioje buvo tokie krepšininkai, kaip Giedrius Gustas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Ramūnas Šiškauskas, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas bei Robertas Javtokas.
Iš 2005-ųjų sudėties neliko penkių Lietuvos rinktinės krepšininkų: Vido Ginevičiaus, Mindaugo Žukausko, Mindaugo Lukauskio, Simono Serapino ir Dariaus Šilinskio.
Pirmasis etapas
Europos pirmenybes lietuviai pradėjo nuo dvikovos su Turkija. Rimtesnio pasipriešinimo iš varžovų nesulaukę mūsiškiai jau po dviejų kėlinių pirmavo 44:36. O rungtynes lietuviai laimėjo rezultatu – 86:69.
Antrasis varžovas grupėje buvo Čekija. Tačiau jau pirmoje rungtynių pusėje varžovai buvo pasiųsti į nokdauną. Pirmąjį kėlinuką lietuviai laimėjo net 32:15, o antrąjį – 22:16. Antroji rungtynių pusė buvo tik formalumas ir mūsiškiai šventė pergalę rezultatu – 95:75.
Atkakliau kova grupėje užvirė su Dirko Nowitzkio vedamais vokiečiais. Kaip ir buvo galima nuspėti, būtent šį krepšinio vunderkindą lietuviams stabdyti sekėsi sunkiausiai (28 taškai). Nors lietuviai startavo užtikrintai ir po pirmojo kėlinio pirmavo 30:17, o antrajame kėlinuke šį skirtumą dar padidino 4 taškais (49:32), bet vokiečiai nė neketino pasiduoti. Antroji rungtynių pusė pralaimėta net 35:48, bet vis dėlto lietuviai šventė pergalę – 84:80.
Antrasis etapas
Antrasis etapas prasidėjo nuo atkaklios dvikovos su Italija. Nors pirmąjį kėlinuką lietuviai laimėjo 21:13, bet antrąjį pralaimėjo 19:26. Tad po dviejų kėlinių Lietuva pirmavo vos tašku – 40:39. Trečiąjį kėlinuką rinktinės sužaidė lygiai (22:22), tad viskas sprendėsi paskutiniame ketvirtyje. Jį mūsiškiams pavyko laimėti 17:13, o bendras rezultatas – 79:74 Lietuvos naudai.
Dvikova su Italija patvirtino, kad antrajame grupių etape kovoja tik pačios stipriausios rinktinės. Kitas varžovas buvo lietuvius 2005-ųjų ketvirtfinalyje nuskriaudę prancūzai. Bet šįkart mūsiškiai žaidė užtikrintai. Pirmąjį kėlinuką laimėję tašku – 19:18, lietuviai spurtavo antrajame – 29:14. Tiesa, trečiajame prancūzams pavyko aptirpdyti Lietuvos pranašumą 8 taškais. Tačiau lemiame ketvirtyje vėl geresni buvo lietuviai ir iškovojo pergalę 15 taškų skirtumu – 88:73.
Pakankamai lengvu pasivaikščiojimu tapo ir paskutinė grupės dvikova su Slovėnija. Lietuviai atitrūko nuo pat rungtynių pradžios ir nė akimirkai neleido suabejoti savo pranašumu. Pergalė iškovota rezultatu – 80:61.
Ketvirtfinalio drama
Nors lietuviai užėmė pirmąją vietą grupėje, o Kroatija savojoje liko ketvirta, toks pozicijų skirtumas buvo itin apgaulingas. Tą parodė ir ketvirtfinalio eiga. Pirmąjį kėlinuką lietuviai pralaimėjo 17:19. Antrajame mūsiškiai buvo šiek tiek pranašesni ir sugebėjo persverti rezultatą savo naudai. Po dviejų kėlinių Lietuva pirmauja – 38:35.
Bet trečiasis kėlinukas vėl buvo kroatų. Zorano Planiničiaus vedami varžovai vėl susigrąžino pranašumą – 53:55. Viskas sprendėsi lemiame ketvirtyje. Drama tęsėsi iki paskutinės sekundės. Nors likus 27 sek. iki rungtynių pabaigos lietuviai pirmavo 74:70, bet tada prie baudų metimo linijos stojo Z. Planiničius. Jis buvo taiklus – 74:72. Lietuviai per likusį laiką ne tik nesugebėjo užpulti, bet ir likus 1 sek. R. Kaukėnas vėl prasižengė prieš tą patį Z. Planiničių. Tik šįkart jis pirmą metimą prametė, o antrą sykį tyčia metė kamuolį į lanką, tačiau teisėjai užfiksavo taisyklių pažeidimą. Ši pergalė nutiesė lietuviams kelią į pusfinalį su Rusija.
Tuometinis Lietuvos rinktinės krepšininkas Ramūnas Šiškauskas:
„Grupės etapas klostėsi tiesiog puikiai. Bet ketvirtfinalio etapas visiems įprastai būna sunkus - ir emociškai, ir psichologiškai.
Pačios rungtynės su Kroatija buvo sunkios. Abi rinktinės puikiai suprato, kad tik laimėjus tą dvikovą liks galimybė kovoti dėl medalių.
Nors savo grupėje kroatai užėmė tik ketvirtą vietą, bet jie turėjo subūrę gerą sudėtį, todėl kova buvo itin arši. Tai buvo komanda, kuri galėjo bet kada iššauti.
Mes ruošėmės sunkioms rungtynėms, o jos papuolė net ypač sunkios. Bet norėdamas laimėti auksą, turi nugalėti visus priešininkus.“
