Būtent auksinėmis spalvomis nusidažę 2003-ieji buvo tie metai, kuomet oficialiame Europos turnyre mūsiškiams pirmą kartą pavyko įveikti amžinus varžovus. Ir tą lietuviai padarė demonstruodami itin solidų žaidimą.
2003-ųjų Europos pirmenybių ketvirtfinalyje susitikę varžovai stojo į žūtbūtinę kovą. Užtikrinta pergalė po įspūdingai sužaisto pirmojo kėlinio iškovota rezultatu 98:82. Bet apie viską nuo pradžių...
Tiesa, atkreipiame dėmesį, kad pirmą kartą oficialiame turnyre šiuos varžovus lietuviai įveikė 2000-ųjų Sidnėjuje vykusiose olimpinėse žaidynėse. Bet keršto valanda Europos vyrų krepšinio čempionatuose už skaudžius pralaimėjimus 1995-siais ir 1997-siais išaušo tik 2003-siais.
Du skaudūs pralaimėjimai
Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose 1995-ųjų liepos 2-oji pažymėta kontrastingomis spalvomis. Būtent tos dienos vakarą žūtbūtinė kova užvirė tarp pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo Europos čempionate žaidusios Lietuvos bei paskutinėmis akimirkomis į turnyrą patekusios tuometinės Jugoslavijos rinktinių.
Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena tą dramatišką dvikovą, kuriai artėjant link pabaigos kilo precedento neturintis skandalas, kai abejotinų teisėjo iš JAV George‘o Toliverio sprendimų priblokšti Lietuvos krepšininkai tiesiog paliko aikštelę ir kurį laiką net svarstė galimybę nebetęsti kovos bei keliauti tiesiai į rūbinę.
Šis nemalonus epizodas įvyko iki rungtynių pabaigos likus vos 2 min. 20 sek. Tuo metu lietuviai atsilikinėjo nuo varžovų keturiais taškais (83:87). Vienoje iš atakų puikaus perdavimo iš Artūro Karnišovo sulaukęs Saulius Štombergas prasiveržė po krepšiu ir pelnė svarbų dvitaškį. Bet netrukus nuaidėjo teisėjo iš JAV švilpukas, užfiksavęs abejotiną (įvertinkite vaizdo įraše) Sauliaus pražangą puolime, taškai nebuvo įskaityti. Jau kitoje atakoje prieš puolančius jugoslavus vėl užfiksuota pražanga ir tai buvo paskutinis lašas perpildęs Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų kantrybės taurę.
Vis dėlto, Jugoslavijos krepšininkų Aleksandro Džordževičiaus, Vlade Divaco bei kitų oficialių čempionato atstovų pastangos įkalbėti lietuvius sugrįžti į aikštelę davė savo vaisių. Mūsiškiai kovėsi iki pabaigos, tačiau pralaimėjo varžovams garbingu rezultatu 90:96.
Antroji šių rinktinių akistata įvyko po dviejų metų 1997-siais Ispanijoje surengtų pirmenybių ketvirtfinalyje. Serbai savo grupėje finišavo antri, viso čempionato metu patyrę vienintelį pralaimėjimą. Jie pirmajame etape 69:74 nusileido italams, bet 104:76 sutriuškino lenkus ir 108:89 latvius. Vėliau 88:73 nugalėti vokiečiai 64:62 kroatai bei 79:70 ispanai.
Jugoslavų gretose žaidė tokios žvaigždės kaip Dejanas Bodiroga, Predragas Danilovičius, Aleksanderis Djordjevičius, Saša Obradovičius, Željko Rebraca, Dejanas Tomaševičius ir kiti. Komandą treniravo Željko Obradovičius.
Lietuviai pirmajame kėlinyje dar laikėsi, o po jo atsiliko 27:31. Antroji rungtynių dalis jau nebuvo tokia sėkminga. Ją Lietuvos rinktinė pralaimėjo net 33:44, o mačą bendru rezultatu – 60:75. Mūsiškiai tąkart nesustabdė 21 tašką pelniusio P. Danilovičiaus.
Itin saldi pergalė
2003 m. Europos pirmenybių grupės etape Lietuvos rinktinė įsibėgėjo pamažu. Pirmoji dvikova su kaimynais latviais, kad ir kaip keistai tai skambėtų, buvo, ko gero pats atkakliausia mačas per visą čempionatą. Tą dvikovą lietuviai laimėjo tik po pratęsimo ir, maža to, paskutinėmis sekundėmis rezultatu – 92:91.
Vėliau mūsiškių kelyje pasipainiojo Izraelis. Nors išvakarėse lietuviai išeikvojo daug jėgų su latviais, tačiau dvikovoje su Izraeliu mūsiškiai skrajojo tarsi ant sparnų. Pirmąjį ketvirtį laimėję 4 taškais, kituose lietuviai įjungė aukštesnę pavarą ir sutriuškino priešininkus rezultatu – 94:62.
Paskutinė grupės dvikova su Vokietija buvo kiek sunkesnis, bet vis tiek žvelgiant į galutinį rezultatą gana lengvas pasivaikščiojimas. Nuo pat pirmųjų minučių varžovus užspaudę lietuviai įveikė juos 93:71. Toje dvikovoje spindėjo net 28 taškus pelnęs Saulius Štombergas. Mūsiškiai sugebėjo pristabdyti Vokietijos rinktinės lyderį Dirką Nowitski, kuris pelnė „tik“ 19 taškų ir atkovojo 9 kamuolius.
Pirmąją vietą grupėje užėmusių lietuvių ketvirtfinalyje laukė Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė. Varžovai grupės etape suklupo prieš Rusiją ir Ispaniją, tačiau nugalėjo čempionato šeimininkus švedus. Tai leido serbams žaisti pereinamąsias rungtynes dėl patekimo į ketvirtfinalį. Ten serbai po atkaklios kovos – 80:76 – įveikė turkus.
Ketvirtfinalyje lietuviai įrodė savo pranašumą, tiesa, rezultatas iki gali neatspindi aikštėje virusios kovos. Pirmąjį kėlinį mūsiškiai laimėjo net 30:19. Antrąjį – 27:24. O rungtynės laimėtos rezultatu: 98:82. Verta atkreipti dėmesį, kad įpusėjus ketvirtajam kėlinukui serbai buvo sumažinę atsilikimą iki 4 taškų (80:76). Bet tada tritaškį švystelėjo A. Macijauskas ir vėl atgaivino lietuvių puolimą. Ketvirtfinalyje lietuvius į pergalę vedė Ramūnas Šiškauskas (27 taškai), Šarūnas Jasikevičius (21 taškas) ir Arvydas Macijauskas (20 taškų).
Tuometinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Saulius Štombergas:
„Ne tik per dvikovą su serbais, bet ir visą čempionatą tikrai gerai atrodėme. Kiek pamenu, tai mums labai lengvai žaidėsi. Visi buvo formoje, neturėjome traumų. Mūsų stiprioji pusė buvo ta, kad turėjome daug tritaškininkų.
Turėjome ir aukštų žmonių, kurie leido žaisti mobiliai. Apibendrinus, buvome itin brandi komanda. O čempionatą kai laimi, tai reiškia, kad visi viską gerai padarė. Suprantama, kad ta pergalė prieš serbus buvo labai svarbi, bet mes jos per daug nesureikšminome, nes dar laukė sunkus kelias medalių link. Bet žaidėme lengvai ir greitai – tai davė savo vaisius.“
Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Ramūnas Šiškauskas:
„Serbus mes jau buvome įveikę Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Bet pergalė 2003-siais dėl to nė kiek nesumenko. Su šiais varžovais mūsų keliai susikirsdavo pakankamai dažnai. Suprantama, kad ankstesni pralaimėjimai padidino motyvaciją kovoti.
2003-siais buvo didelis noras laimėti auksą. Turėjome nepaprastą komandą komandą. Atmosfera viduje buvo ypatinga. Norėjome nežiūrėti į priešininkus, o tiesiog eiti ir žaisti savo žaidimą. Buvome pajautę tą pergalių skonį ir tikėjome savo jėgomis.“
