Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio („FIBA Europe“) delegacija kelias dienas inspektavo visas 6 būsimojo Europos čempionato arenas ir vertino miestų viešbučius. Apibendrindami savo vizitą svečiai tikino, kad pagal nuveiktus darbus visų laukia fantastiškas renginys.
„Progresas plika akimi matomas – arenos įrenginėjamos, viešbučių klausimas taip pat baigiamas spręsti. Neabejojame, kad per kitą mūsų vizitą balandžio mėnesį viskas bus baigta“, – sakė „FIBA Europe“ varžybų direktorius Richardas Stokesas.
Pagyrų negailėjo ir „FIBA Europe“ Komunikacijos skyriaus vadovas Sakis Kontas: „Iš to, ką mačiau, galiu pasakyti, kad tai bus geriausias Europos čempionatas. Visi miestai atlieka fantastišką darbą, lieka sureguliuoti tik detales.“
„FIBA-Europe“ projekto vadovė Monika Puchner minėjo, kad nemalonių staigmenų jai tikrai nebuvo: „Tikimės, kad Klaipėdoje ir Kaune bus laiku baigtos statyti arenos, Prienuose treniruočių salė pradėta statyti, Šiauliuose ir Panevėžyje viešbučiai komandoms įrenginėjami. Tikiuosi, iki gegužės darbai bus baigti.“
„Paskutiniai štrichai sudėlioti ir po šio vizito mums beliks pasirašyti sutartis su tais viešbučiais, kurie buvo patikrinti“, – kalbėjo „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas. Jis pastebėjo, kad krepšinis užima tik 10-15 proc. viso Europos čempionato, o visos kitos dalys – nematomos.
– Girdime kalbant apie būsimą geriausią visų laikų čempionatą ir puikų darbų vykdymą. Ar nesusiduriate su problemomis? – balsas.lt paklausė M. Špoką.
– Problemų daug, bet jas sprendžiame. Dengiame 15 sričių pradedant saugumu, maitinimu, pramogų zonomis, transportu ir baigiant antidopingu. Vien jų organizavimas ir koordinavimas reikalauja daug laiko. Lietuva neturi jokios patirties tokiuose renginiuose. Kylame į kalną – turėjome Europos čempionatą šešiolikmečių, paskui – aštuoniolikmečių, dabar – vyrų su 24 komandomis. Didžiausia bėda – patirties stoka formuojant biudžetą. Po čempionato kiekvienas sričių specialistas paliks savo atsiliepimus apie renginį. Reiškia būsimiems čempionatams būtų geras pavyzdys, kaip Lietuvoje ką reikia organizuoti.
– Kuri sritis kelia daugiausiai galvos skausmo?
– Visos. Išmeskite saugumą iš šio plano – bus chaosas, išbraukite informacines technologijas, negalėsite išsiųsti elektroninio pašto, paimkime antidopingą – iš viso turi būti atlikti 76 testai. Ar įsivaizduojate, kad perskaitysiu knygelę ir kalbėsiu su keturiais atvykusiais daktarais? Važinėjame su „Viasat“ televizija, kuri nori įdiegti savo naujovių finaliniame etape, išdėstyti įdomiau kameras. Jeigu negirdėsime jų pageidavimų, kažkas nukentės. Kai viską sudedi, tai krepšinio lieka nedaug.
Visą renginį palyginčiau su dideliu koncertu. Pirmiausiai reikia susitarti, kad kažkas atvažiuotų, suderinti, kur gyvens, ką valgys, kas juos lydės. Trečia – reikia sudėlioti sceną, nes reikia įrengti garsą, apšvietimą ir kitas detales. Koncertas trunka dvi valandas ir mes sakome, kaip viskas vyko gana trumpai. Mes tokį koncertą turėsime nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 18 dienos ir šis karavanas važiuos nuo grupės varžybų keturiuose miestuose, antro etapo Vilniuje iki pabaigos, kur geriausi artistai pervažiuos į finalinį etapą Kaune. Visi tikisi kažko unikalaus...
– Šaliai geresnės reklamos turbūt nesugalvosi...
– Per Europos čempionatą bus 90 tiesioginių televizijos transliacijų iš Lietuvos. Kiekviena transliacija prasideda nuo valstybės ir miesto paminėjimo. Kiek tolių galimybių turėjome iki šiol? 150 šalių rodo tiesioginį finalinį etapą. Kokią reklaminę kampaniją šaliai turime? Galbūt bus net iš anksto nufilmuoti vaizdai iš aukštai apie miestus, ką daro NBA ar šalys per olimpines žaidynes. Galime didžiuotis savo arenomis – vaizdai iš vidaus įspūdingi. Norime parodyti, kad Lietuva – unikali šalis, turinti daug talentų. Žmonės dirba čia ne dėl pinigų. Kaip Europos čempionato ambasadorius Arvydas Sabonis sakė, toks renginys vykstą kartą per 50 metų ir prie jo neprisiliesti ar kažkuo nepadėti būtų nusikaltimas. Norime parodyti, kas mums krepšinis, kuo mes išskirtiniai ir galiausiai, kaip šalis gražiai atrodo.
– Kiek tikitės sulaukti sirgalių?
– Praėjusiame Europos čempionate Lenkijoje buvo 25 tūkst. sirgalių. Tikimės sulaukti apie 30 tūkst., nes turnyro komandų skaičius išsiplėtė iki 24. Tai nereiškia, kad visi sirgaliai atvyks rugpjūčio 31 dieną ir išvyks rugsėjo 18 dieną. Manau, jie kaitaliosis priklausomai nuo komandų rezultatų.
– Ar sirgaliai nesusidurs su apgyvendinimo problema?
– Kiek žinau, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. vietų apgyvendinimui. Lietuva – maža valstybė, lengva iš vieno taško nuvykti į kitą. Pasaulio čempionate Lietuvos sirgaliai gyveno prie Izmiro ir į rungtynes važiuodavo apie 100 km. Nė vienas nesiskundė dėl to ir nakvynę rinkosi pagal savo kišenę. Tas pats bus ir Lietuvoje. Šiauliai turi pakankamai vidutinės klasės viešbučių, tačiau jei ko netenkins, tai miestą pasiekti lengva iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Panevėžys dar arčiau didžiųjų miestų. Nemanau, kad tai problema. Viešbučių asociacija patikino, kad yra pasirengusi priimti svečius. Mes rūpinamės žiniasklaidos, komandų ir teisėjų apgyvendinimu, o visa kita paliekame verslui.
– Dauguma lietuvių būgštauja, kad patekti į Lietuvos rinktinės rungtynes grupės varžybose bus sudėtinga, nes vietų skaičius itin ribotas?
– Žinoma, visiems žmonėms įsigyti bilietų bus neįmanoma, kažkas bus patenkintas, kažkas – ne. Ne mes diktuojame, kokioje arenoje bus žaidžiamos grupės rungtynės. Kaune ar Vilniuje būtų dvigubai daugiau vietų žiūrovams, bet yra reikalavimas, kad antrojo ar finalinio etapo arenos nebūtų naudojamos grupės varžyboms. Vadinasi, iš mažų arenų turime pervažiuoti į didesnes. Problema – grupės varžybų arena, kur žais lietuviai. Bus sunku. Nuskriausti lietuvių nenorime. Galime tik pažadėti, kad tie žmonės, kurie nepateks į areną, galės stebėti tiesiogiai rungtynes sirgalių zonose prie arenų.
– Vis dar pasigirsta kalbos apie nuostolius, kuriuos gali Lietuva patirti iš šio renginio...
– Europos čempionato biudžetą sudaro 21 mln. 800 tūkst. litų. Tai minimali suma renginiui pravesti. Mūsų projektas valstybės programoje yra 9,8 mln. Kita dalis turi būti uždirbta iš pinigų ir rėmėjų. Esame susiję su sėkme. Tai – mums didelis iššūkis. Bilietų vertė bus didelė, todėl dalyti jų į kairę ir į dešinę negalėsime, nes kitaip nesurinksime reikiamo biudžeto. Saugiklis – Vyriausybė. Ji garantavo, kad jeigu mums kažkas nepavyks, ji prisidės. Viską darome, kad nebūtų jokio nuostolio. Jeigu bilietų kainos bus didesnės nei įprastai, tai reiškia, kad stengiamės surinkti trūkstamą biudžeto dalį.
Užversime tą blogą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ puslapį ir norime viską padaryti skaidriai. Visi žinos, kokiais pinigais disponuojame ir ką darome. Tikslai – geriausias kada nors vykęs Europos čempionatas su minimaliu biudžetu. Mestos didelės jėgos, kad viskas vyktų sėkmingai.
FAKTAI
Europos čempionato biudžetą sudaro 21 mln. 800 tūkst. litų.
Bilietai į Europos čempionatą prekyboje pasirodys nuo 2011 metų kovo 1 dienos.
Europos čempionato burtų traukimas vyks 2011 metų sausio 30 dieną Vilniuje.
