Sparčiai kylant ekonomikai ir dėl to augant investicijoms į sportą Rusijos komandos tarptautinėje arenoje pradeda rodyti puikius rezultatus. Fanams tai neabejotinai patinka.
Rusija jau ilgą laiką nieko panašaus nematė. Maskvoje ir kituose šios šalies miestuose tūkstančiai ekstazės apimtų žmonių išėjo į gatves švęsdami puikią nacionalinės futbolo rinktinės pergalę Europos čempionato ketvirtfinalyje. Parklupdyti buvo patys olandai, kuriems nemaža dalis futbolo ekspertų jau po grupės turnyro, kuriame oranžiniai nuo žemės šlavė visus varžovus, ėmė matuoti aukso medalius. Deja, per anksti, nes Marco van Basteno auklėtiniai nesugebėjo peržengti rusų barjero. Europos čempionato ketvirtfinalyje rusai dalyvavo po 20 metų pertraukos.
Pasipylė pergalės
Pergalė Europos futbolo čempionato ketvirtfinalyje buvo tik viena iš daugelio malonių akimirkų Rusijos sporte. Gegužės 14 dieną rusai šventė, kai Sankt Peterburgo „Zenit“ klubas UEFA Taurės turnyro finale palaužė Glazgo „Rangers“. Po 4 dienų Pasaulio ledo ritulio čempionate triumfavo Rusijos rinktinė. Pasaulio ledo ritulio čempionais rusai tapo po 15 metų pertraukos. Rusijos ekonomika sparčiai auga, o rusų didžiavimasis sava valstybe bei pasitikėjimas savimi pasiekė nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo dar neregėtas aukštumas.
Ryšys tarp pergalių sporte ir ekonomikos augimo tikrai nėra tik paprastas atsitiktinumas. Per pastaruosius metus Rusijos oligarchai bei jų valdomos korporacijos į šalies sportą investavo milžiniškus pinigus. Augančios tokių gėrybių kaip nafta kainos pripildo rusų oligarchų kišenes, o šie savo ruožtu investuoja šimtus milijonų dolerių į sporto klubų pirkimą, stadionų renovaciją bei žinomų trenerių bei žaidėjų pirkimą. „Daug kompanijų investavo į sportą ir tie rezultatai, kuriuos dabar matote, yra būtent šių investicijų pasekmė“ – teigia sporto vadybos agentūros „Sportima“ prezidentas Aleksejus Krasnovas.
Rusijos nacionalinė futbolo rinktinė yra puikus kryptingų investicijų pavyzdys. Per pastaruosius keletą metų rinktinė gavo dešimtis milijonų dolerių iš Nacionalinės futbolo akademijos – organizacijos, kurią finansuoja Londono „Chelsea“ savininkas R. Abramovičius. Ši organizacija skyrė pinigų naujo stadiono statyboms, buvo pastatytas ir naujas treniruočių kompleksas, padidintos žaidėjų algos, o dar 4 mln. eurų buvo skirti kontraktui su futbolo genijumi iš Olandijos Guusu Hiddinku pasirašyti. Būtent su šiuo futbolo specialistu, dabar treniruojančiu Rusijos nacionalinę rinktinę, gali būti siejamos pastarųjų dienų pergalės.
Panaši istorija gali būti papasakota ir apie UEFA Taurės laimėtoją Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą, kurio valdymą 2005 metais perėmė valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“. Ši kompanija finansavo viską, pradedant naujų žaidėjų įsigijimu ir baigiant naujo stadiono statybomis. Šiuo metu klubo biudžetas siekia 120 mln. dolerių, o dar 2005 metais biudžete buvo tik 25 mln. dolerių. Nors pagal finansinius pajėgumus Sankt Peterburgo klubas dar atsilieka nuo tokių grandų kaip „Manchester United“, kurio biudžete yra maždaug 400 mln. dolerių, tačiau jis jau gali lygintis su vadinamojo antro pagal pajėgumą ešelono klubais kaip tarkime „Stuttgart“ ar Liverpulio „Everton“.
Kiti pirmaujantys Rusijos futbolo klubai taip pat priklauso stambioms verslo korporacijoms ir savo biudžetuose turi dešimtis milijonų dolerių. Rusijos verslo mada investuoti į sporto ekipas kilo dėl kelių priežasčių. Visų pirma tokie žmonės kaip R. Abramovičius ar „Gazprom“ bosas Aleksejus Mileris yra prisiekę futbolo fanai ir, finansuodami klubus, tiesiog tenkina savo asmenines aistras.
Visų antra parama sportui gali būti suvokiama kaip socialinės atsakomybės demonstravimas bei būdas užsitarnauti Kremliaus malonę. Sovietiniais laikais sėkmė sporto arenose buvo suvokiama kaip tarptautinio prestižo garantas, o šiuo metu sportas taip pat yra neatsiejama nacionalinės politikos dalis. Pavyzdžiui, Rusijos kompanijos jau prisiekė investuoti milijardus dolerių į 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes.
Viešieji ryšiai
Be to, tokios kompanijos kaip „Gazprom“ argumentuoja, kad parama sportui yra puiki viešųjų ryšių priemonė. „Gazprom“, kuris susiduria su kliūtimis siekdamas plėstis į Vakarus, trokšta supažindinti skeptiškus Vakarų vartotojus su savo prekiniu ženklu. Tad pinigai, investuoti į „Zenit“ klubą, tikrai nenuėjo veltui. „Aišku, kad tai yra puikūs viešieji ryšiai tiek „Gazprom“ kompanijai, tiek Rusijai, tiek Sankt Peterburgui“ – taip Rusijos dujų monopolininko investicijas į „Zenit“ ekipą įvertino „Sobinbank“ atstovas Aleksandras Razuvajevas.
Tiesa, kol kas neaišku, ar Rusijos ekipos sugebės kada nors grąžinti į jas investuotus milijonus. Kai kurie klubai neatmeta galimybės pasinaudoti ir visuomenės aukomis. Toks modelis, kai klubui aukoti gali eiliniai žmonės, puikiai veikia Anglijoje. „Aš neabejoju, kad Rusijos klubai pasieks pajamas, prilygstančias lyderiaujančių Europos komandų pajamoms“ – teigia naftos kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas bei Maskvos „Spartak“ futbolo klubo vadovas Leonidas Fedunas. Jis teigia, kad tuo metu, kai 2004 metais perėmė vadovavimą „Spartak“ klubui‘, ekipos pajamos siekė vos 4,5 mln. dolerių. Tuo tarpu praėjusiais metais pajamos siekė jau 30 mln. dolerių ir daugiau nei pusė šių pajamų buvo gautos iš reklamos. Per ateinančius 5 metus, L. Feduno teigimu, „Spartak“ ekipos pajamos peržengs 100 mln. dolerių ribą.
Tačiau bent jau artimiausioje ateityje vos keli investuotojai gali tikėtis, kad klubas dirbs pelningai. Investicijų dydžiai kol kas leidžia spėti, kad investuotojai patirs didelius nuostolius. Be to, ir pačioje Rusijoje sporto entuziastų dar tikrai nėra tiek, kiek jų yra Vakaruose. „Sporto populiarumas Rusijoje negali prilygti nė Europos, nė JAV rodikliams. Po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo sunkūs laikai ir žmonės tiesiog neturėjo laiko galvoti apie sportą“ – teigia A. Krasnovas.
Tačiau tokia padėtis pamažu ima kisti. Auga gyventojų pajamos, taip pat auga ir investicijos į sportą. Tos išaugusios investicijos lemia tai, kad rusų komandos pagaliau gali konkuruoti ir net laimėti aukščiausio lygio turnyruose. Būtent dėl to pamažu auga ir eilinių piliečių susidomėjimas sportu. TNS-Gallup duomenys rodo, kad birželio 18 dieną vykusį Europos futbolo čempionato susitikimą tarp Rusijos bei Švedijos vienuolikių stebėjo 67 proc. suaugusių rusų. Tai – naujas televizijos žiūrimumo rekordas, pranokstantis netgi auditoriją, kuri stebėjo naujametį prezidento Vladimiro Putino sveikinimą. Palyginimui galima pasakyti, kad 2004 metų Europos futbolo čempionatą sekė vos 40 proc. rusų.
Negana to, Rusijoje šiemetinio Europos futbolo čempionato žiūrimumas yra pats didžiausias tarp visų jame dalyvaujančių valstybių. Tai ypač įdomi statistika tarptautinėms kompanijoms, kurios reklamuojasi čempionato metu. Kai kurios jų jau ima domėtis Rusijos futbolu bei jo potencialu veikti vartotojo nuomonę. Štai Pietų Korėjos elektronikos gigantas „Samsung“ jau pasirašė sutartį su Rusijos futbolo rinktinės treneriu Guusu Hiddinku bei Maskvos „Spartak“ puolėju Romanu Pavliučenka. Šios dvi žvaigždės nuo šiol Rusijoje reklamuoja „Samsung“ gaminius.
Atrodo, kad verslo susidomėjimas Rusijos sportu dar tikrai nepasiekė aukštumų ir toliau gali sparčiai augti. Investicijas gali paskatinti ir itin sėkmingas Rusijos futbolo rinktinės žaidimas Europos čempionate. Ketvirtadienį rusai dėl teisės kovoti Senojo žemyno pirmenybių finale susigrums su Ispanijos futbolininkais.
