Europos futbolo čempionate dalyvausiančios ekipos į kiekvienas rungtynes vyks specialiai joms paruoštais autobusais, ant kurių puikuosis ne tik nacionalinė simbolika, bet ir ekipos šūkis.
Balsas.lt nusprendė pažvelgti, kokie gi šūkiai puikuosis ant visų ekipų autobusų.
„Tik kartu mes galime laimėti!“ – skelbia ant Austrijos ekipos autobuso išmargintas moto. Šūkis atrodo taiko į pačią reikalo esmę. Šeimininkų gretose ryškių futbolo žvaigždžių nėra, tad vieninteliu raktu į pergalę gali tapti pasiaukojantis komandinis žaidimas.
„Kartu su fanais į Europos viršūnę“ – skelbia Kroatijos rinktinės šūkis. Atrodo, kad šie Balkanų atstovai tikisi, jog aistruoliai Austrijos bei Šveicarijos arenose taps dvyliktuoju ekipos žaidėju, padėsiančiu įveikti visas kliūtis.
„Pirmyn, laimėkime ir išpildykime mūsų tautos svajonę“ – atrodo, kad čekai supranta, jog visi kiek daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų tikisi, kad nacionalinė vienuolikė įrašys valstybės vardą į Europos futbolo chrestomatiją.
„Gyvenkime kartu, švęskime kartu“ – toks šūkis puikuojasi ant Prancūzijos rinktinės autobuso. Atrodo, kad prancūzams futbolas yra ir puiki integracijos į visuomenę programa. Šalies rinktinėje kartu žaidžia įvairiausių tautybių žmonės, tad kodėl to paties negalėtų nutikti ir visuomenėje, kurią kaskart vis sudrebina imigrantų keliamos riaušės. Tereikia prisiminti Zizou istoriją. Jo tėvas Smailas 1953 metais iš Alžyro persikėlė į Paryžiaus priemiestį Saint Denis. Prancūzija priėmė šeimą, bėgančią nuo šalį apimančio nepriklausomybės karo siaubo. 1973 metais Marselio priemiestyje gimė Zinedinas Yazidas Zidanas. Tapęs vienu geriausių futbolininkų per visą šio žaidimo istoriją, jis su kaupu atsidėkojo šaliai, kuri priglaudė negandų blaškomą jo šeimą. 1998 metais jis įmušė du įvarčius į Brazilijos rinktinės vartus ir atvedė Prancūziją iki pasaulio čempionato aukso. Beje, finalas vyko Saint Denis stadione – toje pačioje vietoje, į kurią prieš 45 metus atvyko prieglobsčio ieškantis jo tėvas Smailas. Tad prancūzų šūkis atspindi nacionalinės vienybės siekį.
„Vokietija – viena komanda, vienas tikslas“ – toks šūkis puikuosis ant Joachimo Lowo auklėtinių autobuso. Šis šūkis puikiai atspindi geležimi ir krauju tautą vienijusio Otto von Bismarcko idealus. Vokietijos rinktinė visada pasižymėdavo tuo, kad individai būdavo puikiai įkomponuojami į komandinį mechanizmą, o ekipa tapdavo veikiau ne individualių aktorių solo pasirodymu, o harmoninga trupe.
Panašus ir Graikijos rinktinės šūkis: „Viena komanda – viena svajonė“. Galbūt sukurti šį šūkį graikams padėjo ne kas kitas, o jų žaidimui diriguojantis vokietis Otto Rehhagelis, atgabenęs į šią šalį vokiškąją futbolo filosofiją, dar praėjusiame Europos čempionate davusią savų dividendų.
„1 misija, 1 jausmas, kartu mes esame oranžiniai“ – tai trenerio Marco van Basteno auklėtinių šūkis. Trilerio „Misiją įmanoma“ baigtį sužinosime birželio pabaigoje, tačiau olandai, kurie į čempionatą atsiveš grupę jaunų ir ambicingų futbolo virtuozų, gali ir įgyvendinti tūkstančių oranžinių gerbėjų svajones.
„Dangus visada yra mėlynesnis“ – toks poetiškas šūkis užrašytas ant Italijos rinktinės autobuso. Ne veltui šioje šalyje gimė tokie klasikai kaip Dantė ar Petrarka. Tad dėsningai šis šūkis atsidūrė būtent ant „squadra azzuri“ autobuso.
„Nes svarbu tik sportas ir geras humoras“ – skelbia Lenkijos autobusą papuošęs šūkis. Atrodo, kad Leo Beenhakkerio vadovaujami vyrai į Austriją bei Šveicariją atvyks gerai nusiteikę. Lenkų neslegia didelis psichologinis spaudimas, tad jie į kiekvienas rungtynes galės eiti kaip į šventę. Tiesa, svarbu ir tai, kad patys lenkai čempionate netaptų pašaipos objektais, nes tada vargu ar padėtų ir geras humoro jausmas.
„Šį autobusą vairuoja valia nugalėti“ – toks ambicingas moto puošia Portugalijos ekipos autobusą. Nei valios, nei pajėgumų pasiekti tikslą portugalams tikrai netrūksta. Ar autobusas bus nuvairuotas ten kur reikia, pamatysime jau visiškai netrukus.
„Rumunija, mes didžiuojamės tavimi ir mylime tave“ – skelbia užrašas ant Victoro Piturcos auklėtinių autobuso. Šiai šaliai futbolas yra viena iš galimybių parodyti, kad bent jau sporte Rumunija gali būti priskiriama elitinei lygai. Deja, sportas yra ir ta viena iš nedaugelio sričių tarptautinėje arenoje parodyti meilę tėvynei. Kitose srityse, ypač politikoje, Rumunija šiuo metu yra priskiriama prie nevykėlių grupės, o tai šalies vardo nepuošia.
„Rusijos futbole, pergalė su mumis! Rusija didžiuojasi savo žaidėjais“ – perskaitęs tokį šūkį nejučia prisimeni taip vadinamo Didžiojo Tėvynės karo laikus ir ausis geliančią komunistinę propagandą. Kad futbolo aikštės Austrijoje bei Šveicarijoje rusams taps dar vienu mūšio lauku, abejoti net netenka. Rusai dėl pergalės paaukos viską. Belieka laukti, kad po to futbolininkai būtų paskelbti nacionaliniais darbo liaudies herojais.
„Kad ir kas beatsitiktų, Ispanija amžinai“ – skelbia Ispanijos rinktinės šūkis. Ispanai šiame čempionate atrodo yra pasirengę viskam, tačiau panašu, kad net didžiausi netikėtumai pasitikėjimo savimi iš šių Pirėnų atstovų neatims.
„Švedijos komanda – kokia svajonė“ – skelbiama ant skandinavų ekipos autobuso. Tiesa, ar švedų svajonės išsipildė vien turint savo ekipą Europos čempionate, spręsti dar sunku. Bent jau įveikti grupės etapą švedai galimybių turi, o tuomet jau apetitas kyla bevalgant. Tuomet jau būtų gali ir galvoti apie užrašo pakeitimą į „Švedija – čempionė, kokia svajonė!“.
„Galutinis tikslas – Viena“ – savo didelių ambicijų neslepia vieni iš čempionato šeimininkų vokiečiai. Turnyro finalas vyks būtent Vienos „Ernsto Happelio“ vardo stadione ir, nors šveicarų niekas ten sutikti nesitiki, paties Jakobo Kuhno auklėtiniams tai nė motais.
„Ar Turkijos aistra tilps į šį autobusą“ – dar vienas ambicingas šūkis, papuošęs į ES duris nuolat besibeldžiančių turkų autobusą. Aistra – bene pagrindinis ginklas, kuriuo didžių futbolo žvaigždžių neturinti Turkija gali nustebinti priešininkus. Tiesa, liaudies išmintis byloja, kad dažnai iš didelio rašto išeinama iš krašto. Verta klausti, ar taip neatsitiks ir turkams.
