• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Hockey Girls“ merginų ledo ritulio komandos istorija prasidėjo kiek daugiau nei prieš trejus metus. Nuo nulio. O gal veikiau reikėtų sakyti nuo minus kažkiek. Taip, mes rėžiame naujus potėpius moterų ledo ritulio “kronikose” (na kol kas tikrai veikalas nebūtų perkamiausių topuose), bet šį kartą smulkiai nevartysiu praeities lapų, juk jau ne kartą skalambijau, kokia esu laiminga, kad tos mažos slaptos svajonės iš tikrųjų pildosi – pradžioje turėti bent vieną damučių penketą, po to sužaisti „tikras“ rungtynes – su pilna komanda, su teisėjais, švieslente, laiko stabdymu, bent vienu žiūrovu, po to suformavus vien merginų komandą bei pasidabinus asmeniniais marškinėliais sudalyvauti čempionate! Taip, čempionate!

„Hockey Girls“ merginų ledo ritulio komandos istorija prasidėjo kiek daugiau nei prieš trejus metus. Nuo nulio. O gal veikiau reikėtų sakyti nuo minus kažkiek. Taip, mes rėžiame naujus potėpius moterų ledo ritulio “kronikose” (na kol kas tikrai veikalas nebūtų perkamiausių topuose), bet šį kartą smulkiai nevartysiu praeities lapų, juk jau ne kartą skalambijau, kokia esu laiminga, kad tos mažos slaptos svajonės iš tikrųjų pildosi – pradžioje turėti bent vieną damučių penketą, po to sužaisti „tikras“ rungtynes – su pilna komanda, su teisėjais, švieslente, laiko stabdymu, bent vienu žiūrovu, po to suformavus vien merginų komandą bei pasidabinus asmeniniais marškinėliais sudalyvauti čempionate! Taip, čempionate!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šį sezoną priėmėme milžinišką iššūkį - su asociacijos „Hockey Lietuva“ finansine pagalba (už kurią esam labai dėkingos) ryžomės dalyvauti Latvijos moterų ledo ritulio čempionate. Nepaisant to, kad visos tikrai numanėme, kad stebuklų veikiausiai nebus (nors tikėjomės, visada tikimės!), juk Latvijoje ledo ritulys yra gerokai populiaresnis ir gerokai aukštesnio lygio – į čempionatą žengėme aukštai iškeltomis galvomis, nekreipdamos dėmesio į įvairius internetinius skeptikus, piktuose komentaruose skaičiuojančius svetimus pinigus ir žeriančius krūvą įžeidimų „bobelkoms ant ledo“ (užbėgdama už akių iškart pasakau – paramą gavome startiniam mokesčiui, visa kita t.y. transportas, apgyvendinimas, maitinimas, kailiniai – iš savo asmeninių lėšų!).

REKLAMA

Šis sezonas tikrai stipriai kitoks ir jis dar nesibaigė, liko du turnyrai gegužės mėnesį – Rygoje ir Kaune, tačiau čempionatas mums jau baigtas – startavome lapkričio mėnesį, antras turas prasisuko sausio 20-21 dienomis, o kovo 10-11 dienomis įvyko paskutinis trečias turas, kaip visada išvykoje – Tukums mieste. Kiekvieno turo metu sužaista po 4 rungtynes. Jūs įsivaizduokite, ką reiškia „nuvadelioti“ transporto priemonę apie 400 km į vieną pusę (ir aišku kaip tyčia ne pačiomis geriausiomis oro sąlygomis) šeštadienio ankstų rytą, apturėti savaitgalinį „hokėjaus“ maratoną ir sekmadienį vėlai vakare parsiboginti tuos pačius 400km atgal, kai tavo būklė ir judesiukai labiau primena „el robocopo“, o „kraityje“ nė vieno vienutėlio taško (milžiniška padėka ir pagarba vairuotojoms!). Dauguma iš mūsų aukodavo visą savaitgalį – palikdavo namiškius su mažamečiais vaikais. Žinoma – viskas laisva valia, bet tikrai ne pačiomis lengviausiomis sąlygomis. Aišku jeigu vežtumėmės pergales namo –emocijos būtų kur kas džiaugsmingesnės, nes Jūs ko gero net neįsivaizduojate, kaip sunku yra kiekvieną kartą pralaimėti, būti tartum “patrankų mėsa” ir dar stengtis nenukabinti nosies, guosti vienai kitą, kad viskas gerai, kad galbūt kitą kartą pasiseks labiau, juk net ir logiškai suvokiant, kad mūsų ir latvių lygis gerokai skiriasi, bei pasvėrus savo fizines galimybes – tas pergalių troškulys galiausiai ne kartą buvo peraugęs ir į emocinę destrukciją komandos viduje, kitaip tariant „sugyvatėjimą“. Vis tik moterys.

REKLAMA
REKLAMA

Veikiausiai atrodo, kad verkšlenu ar ieškau kažkokių pasiteisinimų. Ne! Žinoma nėra viskas taip stipriai blogai, kaip galbūt galėjo pasirodyti. Ne veltui sakoma – “kas nenužudo, padaro stipresniu”, nes tai yra tiesa! Per čempionatą gavome tikrai neįkainojamos patirties, tiek žaidybinės, tiek komandinio gyvenimo, smagaus laiko – „vidinių juokelių“. Gavome daug peno asmeninei savianalizei, praktikos pasverti fizines jėgas ir tvarkytis emocines negandas. Žinokit kiekvieną kartą ant ledo atiduodavome visas jėgas, stengėmės iš visos širdies, kovojome taip, kaip mokėjome ir sugebėjome! Žinoma apmaudu, kad nepavyko iškovoti nė vienos pergalės (iš tikrųjų nėra čia ko smerkti ar šaipytis) ir kad kai kurie skaičiai švieslentėje veikiau priminė kokios kitos sporto šakos rezultatus, bet jokios tragedijos nėra, tai tik startas ir aš tikrai stipriai tikiu, kad motyvuotai judėsime toliau ir jokiu būdu nekalame vinies į sieną pačiūžoms kabinti!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiandien vis dar bedėliodama įvairias emocijas į stalčiukus galiu drąsiai teigti – iš esmės esu labai laiminga būdama komandos dalimi ir tikrai didžiuojuosi „Hockey Girls“ pasiekimais, nors jie ir neatsispindi švieslentėje ar bendroje turnyrinėje lentelėje - kiekvienai iš mūsų ant kaklo kabinčiau mažų mažiausiai itin kokybišką šokoladinį medalį (nu ir aišku prieš tai po kaklo apsaugą, kad nepasikartotų traumų scenarijai!). Kokio nors tauriojo metalo gabalėlį būtinai apturėsime ateityje, o dabar ne visai pataikydama į natas suplėšiu Mikutavičiaus kūrinio „Trys milijonai“ eilutes „nenuleidžiam galvų, net jeigu mums nesiseka, 9 kartus iš eilės“ (šiaip tai 12, nu bet ką jau čia), kilsteliu aukštyn nosį ir su šypsniu veide toliau svajoju. Apie kitą čempionatą. Gal net pasaulio! O ką?

***

Esi šauni, veržli ir ypatinga – tuomet esi mums itin reikalinga!

Kviečiame įvairaus amžiaus merginas prisijungti prie „Hockey Girls“ komandos.

Treniruotės vyksta Elektrėnuose.

Susidomėjai? Susisiek ir viską papasakosim. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų