Visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukė plaukimo „el classico“ tarp R. Meilutytės ir J. Jefimovos ir šios dvikovos pabaiga nesusiklostė laimingai lietuvei. Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas ir treneris Algimantas Juozaitis įvardijo, kas specialisto akimi žiūrint buvo ne taip.
– Rūtą Meilutytę esame įpratę matyti pirmoje pozicijoje. Ir jos gerbėjams, ir jai pačiai vos išsaugota antroji vieta buvo šiek tiek akibrokštas. Kas nutiko? – paklausiau A. Juozaitį.
– Netikėtai netikėtas jaudulys. Ji gan koncentruotai, rūpestingai, atidžiai ir be panikos visuomet startuodavo. Šį kartą baisu buvo žiūrėti – spaudimas, nes rusė grįžta. Rūta nesugebėjo atsiriboti nuo tos reklamos, triukšmo ir viso kito. Ji išėjo į startą kaip ne sava. Toks neužtikrintumas, žvilgsnio blaškymasis, jaudulys – iškart pamaniau, kad gali būti nelabai gerai.
– Kas „nesusidėliojo“ įšokus į baseiną?
– Ryškiai per greitai pradėjo. Negalima taip atsiplėšti ir paimti tokį tempą didžiulį. Laikas greitesnis, nei bet kada. Širdis jautė, kad pabaigoje gali „sėsti“. Pačiame gale kaip sustojo. Tokia baimė paėmė, kad net trečia nebus. Paskutinius 15-10 m jai baisiai trūko deguonies. Jei kalbant moksliniais terminais – kraujas užsirūgština, sukausto raumenis ir negali dirbti. Aiškiai matėsi. Čia klaida.
Tai retas atvejis – ir aš, ir visi treneriai labai nustebome. Tokių dalykų paprastai nebūna pas Rūtą. Ne savo stiliumi praplaukė. Man labai patiko jos pusfinalis. Maniau, kad Rūta įėjo į formą ir tikrai tikėjau, kad rusei neleis pasireikšti finale. Nesėkmė.
– Galima sakyti, kad koją Rūtai pakišo psichologiniai dalykai?
– Nesugebėjo savęs suvaldyti. Tai retas atejis. Anksčiau jaunystė, neatsakinga, žaisminga, dabar ji pradeda suvokti savo svorį, pasiekimus, pakartojimus, susiduria su psichologiniais dalykais.
– Ar prieš svarbų plaukimą treneriai su plaukikais aptaria taktiką, suderina veiksmus?
– Žinoma, kad analizuoja. Tik plaukikai kartais intuityviai pasimeta ir įsivelia į tempą, pagauna azartą ir nekontroliuoja savęs. Vytautas Janušaitis irgi pritarė, kad Rūta nesusivaldė su savo jausmais. Jai reikėjo laikytis kartu su visomis, o pabaigoje spurtuoti.
– Viena vertus pralaimėjimas, kita vertus – gera pamoka, jei žvelgsime į kitų metų olimpiadą?
– Gyveni ir mokaisi. Tokie sukrėtimai, kai visi tikisi aukso, o jo nelaimi, gali būti naudingi. Pritrūko dviejų sekundžių iki geriausio jos rezultato. Man nepatinka, kad treneris Jonas Ruddas neleidžia Rūtai plaukti 200 m. Visi plaukia ir 100, ir 200 m, rečiau nestandartinę 50 m distanciją. Sakėme jam, žadėjo, kad praėjus metams po olimpiados pradės. Bet taip ir nepradėjo. Lengviausia „varyt ant tempo“, maksimalios jėgos. Didelio proto nereikia – važiuok ir būsi pirmas. 200 m kitas stilius – ilgesnis grybšnis, ilgiau paslenkama vandeniu. Ir 100 m pradžioje nereikia taip iš karto „lupti“. Žinoma, Rūta tikrai pajėgi plaukti 200 m.
– Ar nustebino po 16 mėnesių diskvalifikacijos dėl dopingo vartojimo į sportą grįžusi Julija Jefimova?
– Nenustebino. Turėjo tam tikrą lygį. Sudegė dėl dopingo. Bet tikrai tikėjau šįkart, kad Rūta ją „sutvarkys“ finale...
– Šeštadienį R. Meilutytė pradės 50 m plaukimo krūtine atranką. Tikite, kad čia ji gali atsigriebti?
– Viskas sustos į savo vietas. Pakils didesnis noras atsigriebti. Manau, kad gali ji tą 50 m pralėkti kaip žaibas. Čia nereikia galvoti – du ar triskart atlikti įkvėpimą. Judesių tankis viską lemia. Reikia tikėtis. Norisi, kad Rūta morališkai atsigautų.
