Gegužės pabaigoje Panevėžio „Ekranas“ pasipildė nauju žaidėju. Į ekipą peržiūrai atvyko du futbolininkai iš Nigerijos ir vienas praėjusią savaitę pasirašė trejų metų sutartį su Lietuvos čempionų klubu. Tai devyniolikmetis žaidėjas, galintis rungtyniauti atakuojančio saugo ar puolėjo pozicijose.
Jo vardas - Uchenna Calistus Umeh, klube jį visi tiesiog vadina Uče. Trumpa pažintis su naujoku apie jo pirmus įspūdžius Lietuvoje.
- Tai tavo pirmas vizitas Europoje?
- Ne, ne pirmas. 2008 metais aš keliavau su Kwaros futbolo akademijos komanda į Olandiją. Treniravomės, žaidėme penkias rungtynes su įvairių klubų jaunimo komandomis.
- 2008-aisiais tau tebuvo 16 metų?
- Taip. Būtent.
- Ar visi žaidėjai tavo ekipoje buvo bendraamžiai?
- Ne, daugeliui buvo 17, 18 ar 19 metų.
- Kokia tavo pozicija aikštėje?
- Čia, „Ekrane“ priklausys nuo trenerių, jie matys, kur geriau man žaisti. Aš dabar dažniau žaidžiu puolėju, bet kai buvau 16 metų, žaidžiau atakuojančiu saugu. „Ekranas“ yra puikus klubas mano situacijai, kaip profesionaliam žaidėjui. Turėsiu sunkiai dirbti, daug treniruotis norėdamas įrodyti, jog esu vertas būti šioje ekipoje.
- Kokį pirmą įspūdį susidarei apie „Ekrano“ žaidėjus ir trenerių kolektyvą?
- O, puikūs žaidėjai. Jie labai draugiški, ypač antrojoje komandoje, kurioje dažniau ir treniravausi. Pagrindinė komanda turi labai gerų futbolininkų. Treneriai man padeda per treniruotes, padeda įsilieti į ekipą. Aš manau, jie puikūs specialistai. Džiaugiuosi kiekviena treniruote. Man čia patinka.
- Koks futbolas žaidžiamas Nigerijoje, koks stilius propaguojamas?
- Afrikoje turi būti fiziškai labai stiprus žaidėjas. Ne išimtis ir Nigerijos futbolas. Lietuvoje gal kiek yra panašu į tai, tačiau Nigerijoje tu privalai būti labai stiprus fiziškai, daug kovos, futbolas paremtas jėga, dideli greičiai.
- Kokį įspūdį susidarei apie Lietuvą, Panevėžį?
- Na, oras šiuo metu yra geras, šiltas. Tačiau čia žmonės pasakoja, jog žiemą yra labai šalta, būna daug sniego. Afrikoje, žinoma, to nėra. Aš turiu adaptuotis čia, Lietuvoje. Nėra paprasta, bet aš bandau.
- Iš kur esi kilęs?
- Esu iš Nigerijos, Kwaro miesto, Anambros regiono.
- Ar tai toli nuo sostinės Abudžos?
- O, taip, labai toli. Nuo Anambros iki sostinės gal 6 valandos kelio. Kwaro mieste yra futbolo akademija. Taigi, iš Anambros aš persikėliau į Kwaro miestą. Palikau savo šeimą, draugus ir persikėliau į šį miestą, nes norėjau žaisti futbolą. Aš myliu šį žaidimą ir noriu būti profesionaliu žaidėju.
- Kiek laiko treniravaisi Kwaro futbolo akademijoje?
- Keturis metus.
- Papasakok trumpai apie savo šeimą.
- Šeimoje esu vienas vaikas, mano tėvai yra išsiskyrę, tėtis turi antrą žmoną ir iš tėčio pusės turiu jaunesnių brolių ir seserų. Tačiau savo mamai esu vienintelis vaikas, noriu daug dirbti, jog gerai žaisčiau ir ji būtų laiminga.
- Kas yra tau sunkiausia atvykus į Lietuvą, prie ko sunku įprasti?
- Man kol kas pagrindinė problema – sunki lietuvių kalba. Aš suprantu tik angliškai. Daugiausiai klube bendrauju su brazilu Mauro, dar taip pat su Luku (Čerkausku), Ryčiu (Pilotu), Arnu (Riboku).
- Esi stebėjęs keletą „Ekrano“ rungtynių, pavyzdžiui, paskutiniąsias prieš „Atlantą“.
- Taip, taip, geros rungtynės, „Ekranas“ buvo stipresnis visose pozicijose, visose srityse. Aš džiaugiuosi šia pergale.
- Ko tikiesi iš sezono, kokie tavo asmeniniai lūkesčiai?
- Mano tikslas - žaisti pagrindinėje komandoje. Žinau, jog kol kas tai per anksti, turiu priprasti prie „Ekrano“ žaidimo, tačiau, manau, su laiku būsiu pagrindinės sudėties žaidėjas. Man 19 metų, tad turiu dar daug treniruotis ir tobulėti. Noriu, jog komanda pakartotų praėjusių metų pasiekimus, taptų čempionais ir toli nukeliautų UEFA Čempionų lygos turnyre. Noriu prisidėti prie šių tikslų.
