Lietuvos rinktinės veteranas Egidijus Bauba gyvenimui dar užsidirba Anglijoje žaisdamas ledo ritulį, o vasarą planuoja sėsti prie sunkvežimio vairo.
33 metų ledo ritulininko karjera į Angliją pasisuko tik praėjusių metų pabaigoje. E. Baubai paskambino kitas šioje šalyje rungtyniaujantis lietuvis Mindaugas Kieras ir pasiūlė galimybę atstovauti „Swindon Wildcats“ klubui. Daugpilio „Latgale“ sezoną pradėjęs puolėjas nutarė palikti Latvijos klubą.
„Sutikau. O ką daryti? Kažkaip gyventi reikia. Pastaruoju metu situacija Daugpilyje suprastėjo, alga vėluodavo. Daugiau buvo pažadų, o ne pinigų. Pradėjau svarstyti ar išvis nereikėtų baigti su ledo rituliu, ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Bet atsirado galimybė pažaisti Anglijoje. Kol kas atrodo, kad tai visai neblogas variantas“, – pasakojo E.Bauba, įsikūręs 150 tūkst. gyventojų turinčiame Svindone, kuris yra apie 120 km nuo Londono.
Žaidėjas neslepia, kad būdamas Anglijoje labai pasiilgsta Vilniuje su mama gyvenančios dukters Gabrielės, kuriai vasario 1-ąją sueis aštuoneri. Ji nuo rudens eina į pirmą mokyklos klasę. „Gerai, kad yra internetas, skype programa, vaizdo kameros. Gali bendrauti, kiek tik nori. Tai ne anksčiau, kai kartą per savaitę nueini į paštą, užsisakai skambutį ir lauki, kol sujungs“, – šyptelėjo sportininkas.
15 metų Lietuvos rinktinei atstovavęs puolėjas legionieriaus duonos yra ragavęs įvairių šalių klubuose. Šiemet sausį Anglijoje jis susitiko žaidėją, su kuriuo drauge rungtyniavo Opavos klube Čekijoje. Pasak D. Baubos, būtent šios šalies čempionatas buvo aukščiausio lygio iš visų, kuriuose jam teko rungtyniauti.
Anglijoje „Wildcats“ rungtyniauja antrajame pagal rangą čempionate – „Premier“ lygoje (EPL). Šiose varžybose žaidžia dar trys Lietuvos ledo ritulininkai – Darius Pliskauskas („Slough Jets“), Darius Lelėnas („Peterborough Phantoms“) ir M. Kieras („Basingstoke Bison“).
„Su visais jau žaidžiau, pasikalbėjome po varžybų“, – sakė E.Bauba, Anglijoje per 18 rungtynių įmušęs 9 įvarčius ir atlikęs 14 rezultatyvių perdavimų. Svindono ekipa turnyro lentelėje tarp dešimties komandų žengia septinta.
Baubos pavardę Didžiosios Britanijos sirgaliai įsiminė dar anksčiau, nei čia atvažiavo Egidijus. Daug metų Anglijos ir Škotijos klubuose žaidė penkeriais metais vyresnis jo brolis Dainius, britų vadintas Dino. Dabar jis su šeima gyvena Edinburge.
– Egidijau, ar Anglijoje uždirbi daugiau nei Latvijoje?
– Atlyginimas panašus. Kai mūsų komanda žaidė Baltarusijos čempionate, Latvijoje buvo geriau, negu Anglijoje. Bet pastaruoju metu reikalai Daugpilyje suprastėjo. Man čia patinka. Žmonės linksmi, šypsosi. Ne taip, kaip pas mus, kai žiūri vienas į kitą ir galvoja, kaip perkąsti gerklę. Čia viskas paprasčiau. Viskas labai gerai, tik mašinos vairas kitoje pusėje.
– Dar neapsipratai su eismu kaire kelio puse?
– Beveik. Tik pirmą savaitę šalia pasėdėjau, pasižiūrėjau. Porą kartų nuvažiavau dešine puse, bet nieko tokio. Išsukau iš aikštelės ir ramiai važiuoju. Priekyje stovi autobusas, mirksi man šviesomis, mojuoja ranka vairuotojas. Pagalvojau: „Ko čia mirksi?“. Tik po to susivokiau, kad atsidūriau ne toje pusėje.
Nusišypsojome vienas kitam, pasimojavome ir prasilenkėme. Pas mus tikriausiai būtų vienas kitą aprėkę, apsirodę ištiestais viduriniais pirštais. Vairavimo kultūra čia labai aukšto lygio. Įleidžia, praleidžia. Pavežiočiau kokį anglą po Vilnių, nenorėtų turbūt daugiau. O jei duotum pačiam pavairuoti piko metu, tai iki devynių vakaro važiuotų.
– Kaip įsikūrei Svindone?
– Mums – keturiems žaidėjams – klubas nuomoja namą. Ir turime mašiną. Gyvenu su švedu, slovaku ir Anglijoje gimusiu, bet ilgai Kanadoje gyvenusiu žaidėju. Jis turi ir anglišką pasą.
– Ar Anglijos čempionate dauguma žaidėjų yra veteranai, atvažiavę baigti karjeros?
– Žaidėjai – labai įvairaus amžiaus. Yra ir jaunų, ir net 50-mečių, kurie dar puikiai juda. Bet nėra taip, kaip visi sako, kad Anglija – paskutinė stotelė. Lyga normali, tikrai ne prastesnė už Latvijos. Šiuo metu lygis net aukštesnis. Pirmos trys keturios komandos Latvijoje turbūt laimėtų viską.
– Koks žaidimo stilius vyrauja Anglijos čempionate?
– Daugiau kanadietiškas. Čia netrūksta jėgos veiksmų, dažniau žaidžiama kūnu. Aikštelės mažesnės, vietos mažiau, reikia į viską greičiau sureaguoti, daugiau kontakto. Man tinka toks stilius. Mažiau vietos, viskas vyksta greičiau. Pasirenku ir baudos minučių. Kartais net nesuprantu, už ką jas skiria.
– Gal už pavardę?
– Gal ne (juokiasi). Dėl pavardės tik kitų komandų žaidėjai kartais sutrinka, pavadino Dino. Brolį prisimena puikiai. Jis jau nebežaidžia, gyvena Edinburge, dirba miesto savivaldybėje. Darbas visai nesusijęs su sportu. Kartą per savaitę su draugais nueina pažaisti.
Praėjusį šeštadienį, kai namuose žaidėme namuose su Šefildo komanda, tai jų žaidėjas kanadietis veteranas Andrew Payette'as pričiuožęs net kelis kartus klausė: „Ar tu dar žaidi?“ Sakau: „Žaidžiu, o ką“. Po kelių minučių jis vėl klausia: „Tu iš Edinburgo?“ Sakau: „Ne, mano brolis iš Edinburgo“. Po to vis tiek kreivai į mane žiūrėjo.
Po rungtynių paskambinau broliui paklausti, kas ten tarp jų buvo, kad taip gerai prisimena. Dainius atsakė: „Tai kad jis asilas, nuolat mušdavomės.“
– Gal buvai nuvažiavęs pas brolį į Edinburgą?
– Kad nėra kada. Bet skambinamės beveik kiekvieną dieną. Važiuoti toloka, daugiau nei 500 kilometrų. Sakė, gal kurį savaitgalį atvažiuos pažiūrėti, kaip žaidžiu. O jei ne, po sezono nuvažiuosi pas jį kokiai savaitėlei.
– Anglijoje gyvena daugybė lietuvių. Ar jie ateina pasižiūrėti ledo ritulio rungtynių Svindone?
– Nepastebėjau. Ateina tik vietiniai. Svindone nemažai lenkų. Kartą važiavau taksi ir čekiškai telefonu kalbėjausi su komandos draugu, tai vairuotojas į mane kreipėsi lenkiškai. Su sirgaliais bendraujame po kiekvienų rungtynių namuose – visa komanda privalo eiti į barą pasėdėti, pasikalbėti su žiūrovais. Čia geležinė taisyklė.
Turi pabūti iki dešimtos arba vienuoliktos vakaro, kartais treneris net parašo žinutę, kad turime pasėdėti iki dviejų nakties. Ir sėdime. Taip yra visuose klubuose. Tai labai suvienija komandą ir sirgalius.
Ledo arenoje telpa virš tūkstančio žiūrovų. Yra viena tribūna, kelios eilės vietų šalia bortų, o aikštės galuose – barai. Tai tribūna beveik visada būna pilna, aplink aikštę ir baruose irgi nemažai žmonių sėdi. Kai atvažiavau, žiūrovų buvo mažiau, nes komanda buvo pralaimėjusi nemažai rungtynių. O dabar žaidimas pagerėjo, svarbiausia, kad namie dažniausiai laimime, todėl žiūrovų padaugėjo. Būrelis sirgalių su savo mašinomis lydi komandą į mačus svečiuose.
– Ar anglai – labai karšti sirgaliai?
– Šiaip ramūs, karščiau reaguoja tik į kokį įspūdingesnį įvykį aikštėje. Mūsų žaidžiantysis treneris susimušė su A. Payette'u, tai toks triukšmas tribūnoje kilo. Greta aikštės yra didelis ekranas, tai jame iškart atsirado užrašas „Fight“ (Kova). Tas vis lindo prie mūsų trenerio, su kuriuo aš žaidžiu viename trejete. Tai kai trečiajame kėlinyje pirmavome 5:2, treneris apsisprendė – nusimetė abu pirštines ir pradėjo muštis. Treneris mažiukas, bet užvertė tą kanadietį, nors šis visa galva aukštesnis. Žiūrovai buvo labai patenkinti. Juk ir rungtynes laimėjome.
– Ką veiki Svindone, kai nesitreniruoji ir nežaidi?
– Daug įvairių dalykų. Ir valgyti pasidarau, išvažiuoji pasivažinėti po miestą, į Londoną nukeliauju. Naujuosius ir sutikau Londone ant tilto. Su komanda žiūrėjome fejerverkus. Treneris pasiūlė, paėmė autobusiuką ir nuvažiavome. O jau sausio 1-ąją žaidėme rungtynes. Grįžome gal pusę keturių, nes Londone buvo kamščiai. Bet rungtynes laimėjome.
– Ar EPL – pagrindinė Anglijos ledo ritulio lyga?
– Ne, ji laikoma antra pagal pajėgumą po elitinės. Bet kai kurie žaidėjai specialiai renkasi EPL, nes čia viskas sukasi aplink Londoną ir Mančesterį. O elitinės lygos klubai išsibarstę po visą Britaniją. Tai jiems tenka labai daug keliauti.
Man brolis sakė, kad net alga mažai skiriasi. Be to, žaisdamas EPL, gali dirbti, nes turi daugiau laisvo laiko. Mes ant ledo treniruojamės tik antradienį ir ketvirtadienį vakare. Žaidžiame šeštadienį ir sekmadienį.
– Nesižvalgei darbo?
– Jau kalbėjausi su vienu lenku dėl darbo po sezono. Praėjusią vasarą neturėjau ką veikti, tai išsilaikiau kategorijas, leidžiančias vairuoti krovinines mašinas. Galėčiau sėsti prie vilkiko vairo, nes moka neblogą atlyginimą. O ką daryti? 15 metų Lietuvos rinktinėje žaidžiau, galiu ir „furą“ pavairuoti.
– Ar šiemet irgi atvažiuosi į rinktinę?
– Dar ankstoka apie tai kalbėti. Valdžia pasikeitė, gal jau būsiu nereikalingas.
– Rinktinės treneriu bus Darius Kasparaitis. Ar gerai jį pažįsti?
– Jis mano brolio metų, jie buvo klasiokai, kartu žaidė SSRS jaunimo rinktinėje. Aš mažiau pažįstu. Kai susitinki, persimeti pora žodžių. Jie daugiau bendrų kalbų su Dainiumi turi.
Marius Grinbergas
