D. Motiejūnas praėjusiame sezone per 48 rungtynes pelnė 23,6 taško, atkovojo po 12 kamuolių.
„Golden Stars“ dirbo dar vienas lietuvis – Donatui adaptuotis klube padėjęs fizinio pasiruošimo treneris Virginijus Mikalauskas.
Sulaukė galimybės atsiskleisti
– Donatai, sveikas sugrįžęs į Lietuvą. Sezonas baigėsi, kas laukia dabar?
– Turėjau kelias laisvas dienas. Neseniai pradėjau sportuoti su V. Mikalausku. Dirbame, ruošiamės kitam sezonui.
Reikia skirti dėmesio ir studijoms Lietuvos sporto universitete.
Taigi esu užimtas.
– Poilsio po sezono nebuvo?
– Praktiškai ne. Turiu palaikyti reikiamą svorį, negaliu leisti sau atsipalaiduoti, nes po to būna didelių problemų, siekiant susigrąžinti formą. Juolab, reikia viską stiprinti kitam sezonui.
– Ilgas sezonas neišsekino?
– Nuovargis buvo. Vis tiek žaidėme apie 60 rungtynių, jeigu skaičiuotume draugiškas ir atkrintamąsias. Rungtyniauti po 38–40 minučių nėra lengva. Tačiau dar norėjosi žaisti – liūdna, kad iškritome pusfinalį ir nepatekome į finalą. Taip įvyko ne todėl, kad nenorėtume ar būtume nemotyvuoti, o tiesiog neišlikome sveiki. Lemiamu momentu turėjome daug traumų.
– Kaip vertini visą sezoną Kinijoje?
– Puikus. Buvo nemažai iššūkių, labai sunkių momentų, tačiau netrūko ir gerų dalykų. Niekada viskas negali būti gerai, bet reziumė – labai džiaugiuosi praėjusiu sezonu. Gavau tai, ko norėjau – žaidimo praktikos, rungtyniavau tiek, kiek noriu ir kaip noriu. Treneris suteikė progą atsiskleisti tiek puolant, tiek ginantis.
– Sezono pradžioje buvo pasirodę pranešimų, kad klubas nėra patenkintas tavo žaidimu. Jautei spaudimą?
– Klubo ne. Žiniasklaidos. Buvo rašyta, kad iš manęs tikimasi daugiau. Natūralu, nes nebuvo lengva įsivažiuoti. Be to, negali visų rungtynių žaisti vienodai gerai. Tačiau iš klubo nuo pirmos iki paskutinės dienos sulaukiau tik gerų žodžių ir palaikymo.
Mielai grįžtų į Kiniją
– Ar grįžtum į Kiniją?
– Kiek teko žaisti, nematau problemų grįžti ateinančiame sezone ar kada nors vėliau. Ten pinigai dideli, sezonas gerokai trumpesnis. Žinau tai, kad mano komanda tikrai stengsis, jog pasilikčiau ten ilgiau. Klubas jau išreiškė norą, kad grįžčiau.
– Ir ką manai pats?
– Kodėl gi ne? Sezoną baigėme stipriausiųjų ketverte. Norėjosi laimėti čempionatą. Gal kitais metais?
– Tavo komandos draugas Ty Lawsonas po sezono Kinijoje spėjo išvykti ir į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) – Vašingtono „Wizards“. Tu pasiūlymų negavai?
– Turėjau tai vieną, tai kitą, bet agentas nebuvo pasiruošęs, kad eisime iki galo ir rašysimės sutartį.
Buvo susidomėjimas iš San Antonijo, bet kai baigėme sezoną, teliko 13 ar 14 valandų, kol NBA dar buvo galima pasirašyti sutartis.
Taip pat susisiekė keli Ispanijos klubai, bet po sezono praėjo dvi savaitės. Mąstau apie kitus metus.
– Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija apie derybas su „Barcelona“. Kiek toli buvote pažengę?
– Agentas minėjo, kad manimi domėjosi. Jis žino daugiau. Tačiau po sezono praėjo nemažai laiko, nieko nebesitikiu.
Su rinktinės atstovais nebendravo
– Per sezoną buvo du FIBA langai, kurių metu žaidė rinktinės. Tu prie Lietuvos komandos nė karto neprisijungei, istorija apaugo legendomis. Kaip buvo iš tiesų?
– Mano akimis, viskas labai paprasta. „Golden Stars“ savininko įmonė patenka į pasaulio galingiausiųjų šimtuką. Jo metinė apyvarta didesnė nei visos Lietuvos. Turbūt nieko keisto, kad kai manęs neišleido į rinktinę, komanda nebuvo pradėta spausti per krepšinio federaciją.
Prieš antrąjį langą apie kvietimą buvau informuotas tik paskutinėmis dienomis.
Toks ir galutinis rezultatas – niekas neskambino, nepranešė.
Per daug neliūdėjau – vyko sezonas, norėjau geriau pasiruošti atkrintamosioms ir pabandyti laimėti lygą.
– Norėjai prisijungti prie rinktinės?
– Kiekvienais metais noriu joje žaisti. Žinoma, buvo sezonų, kai negalėjau komandai padėti dėl traumų, bet nuo mažens rungtyniauju įvairaus amžiaus šalies rinktinėse. Buvo vasarų, kai žaidžiau ir dvejose komandose – savo amžiaus bei vyresnių ekipose. Manau, tai daug ką pasako.
– Kelias dienas esi Lietuvoje. Ar vyriausiasis šalies rinktinės treneris Dainius Adomaitis buvo susisiekęs? Galbūt kalbėjote apie žaidimą vasaros langų metu?
– Ne.
– Trūksta D. Adomaičio noro?
– Nežinau, klauskite trenerio. Aš esu čia, mano telefonas įjungtas.
Kinijoje gaudavo lietuviškų sūrelių
– Socialiniuose tinkluose džiaugiesi sugrįžimu namo ir tokiais dalykais kaip žolės pjovimas. Pasiilgai Lietuvos?
– Esu pripratęs ilgai čia nebūti. Išvažiuoju ne pirmus metus. Taip gyvenu nuo 18-os. Nėra lengva, bet tokia duona, toks darbas. Grįžus smagu ir tą pačią žolę nupjauti ir prie kitų kaimiškų darbų prisidėti.
– Kaip su aklimatizacija?
– Kinijoje ji nebuvo lengva. Sunkiausias dalykas – oras, kuris ten nėra priimtiniausias.
Gerai, kad buvo treneris V. Mikalauskas, kuris padėjo prisitaikyti prie kultūros, ją pažinti.
– Kultūriniai skirtumai labai dideli?
– Žinoma. Nuvykome į priešsezonines rungtynes. Komandos draugų klausiau: kas čia per miestas, kur galima nueiti pavalgyti? Jie atsakė: šiame kaime neapsimoka. Vėliau sužinojau, kad jame – septyni milijonai gyventojų. Taip ir lieki nesupratęs. Net sunku suvokti.
Sezono metu žaidėme, keliavome, tad vaikščioti nebuvo kada. Po sezono pasisekė nuvykti prie Didžiosios kinų sienos.
Be to, treneris V. Mikalauskas supažindino su arbatos kultūra. Dabar kiekvieną dieną geriu arbatą.
– Guangdongo „Southern Tigers“ dirba Jonas Kazlauskas. Bendravote?
– Kelis kartus šnekėjome. Dusyk žaidėme. Džiugu, kad abukart laimėjome. Į vieną mačų atvyko Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Buvo bendra vakarienė. Smagu ten sutikti lietuvių.
Kinijoje dirbantis Mindaugas dažnai stebėdavo mūsų rungtynes. Parūpindavome jam bilietų į mačus, o jis mums lietuviškų sūrelių.
Linki sėkmės „Žalgiriui“ ir Jonui Valančiūnui
– Šis sezonas tau išskirtinis ir asmeniniame gyvenime. Kaip pirmieji tėčio metai?
– Prieš gimstant sūnui, kalbėjau su vienu draugu, kuris gyvena Hjustone. Sakiau, kad nežinau, neįsivaizduoju, kaip ir ką darysiu. Jis atkirto: nusiramink, jeigu aš sugebėjau, tau tikrai pavyks. Iš tikrųjų buvo nemažai darbų, bemiegių naktų. Tačiau visada smagu matyti sūnaus šypseną. Džiaugiuosi tuo.
– Šeima į Kiniją vyko kartu?
– Atvažiavo vėliau, nes sūnus dar nebuvo tokio amžiaus, kad galėtų skristi. Teko kurį laiką pagyventi vienam, bet nieko. Labai gerai, jog komandoje buvo V. Mikalauskas.
– Grįžus į Lietuvą, papildei šeimos automobilių parką – įsigijai naują mašiną.
– Per savo buvusį agentą susisiekiau su Benediktu Vanagu. Jis turi krūvą automobilių. Tarp jų buvo ir nenaudota „Toyota“. Jis pasiūlė: jeigu noriu, gali parduoti už tokią pat kainą, kaip naują. Sutarėme.
Mano tėvai turėjo ne vieną šios markės automobilį. Be to, jie gyvena labai nepatogioje vietoje, jeigu kalbėtume apie kelius.
Pirmasis automobilio įspūdis – nemenkas. Kol kas visi manęs saugosi. Negąsdinu, bet mašina didelė.
– Kaip vertinti gimtojo miesto „Žalgirio“ sezoną?
– Užaugau „Žalgirio“ programoje, vaikystėje žiūrėdavau rungtynes, žaidžiau dublerių komandoje. Kaip galiu nepalaikyti savo miesto ekipos? Nepasakyčiau, kad ji šiame sezone nustebino. „Žalgiris“ rungtyniauja pasakiškai. Kauno komandos gynyba – viena geriausių, kokią yra tekę matyti. Pirėjo „Olympiakos“ negalėjo net prasiveržti. Džiaugiuosi tuo, kaip žalgiriečiai žaidžia ir linkiu jiems laimėti Eurolygą. Kai tai įvyko anąkart, man buvo devyneri. Pamenu, kas tada dėjosi Kaune.
– Kokį įspūdį palieka NBA sezonas? Reguliarųjį laimėjo „Rockets“, kurioje praleidai ketverius metus.
– Hjustono komanda žaidžia tikrai labai gerai. Gaila, kad sezonas baigėsi Domantui Saboniui. Indianos „Pacers“ rungtyniavo neblogai, bet kartais namų sienos padeda. Taip atsitiko ir su Klivlando „Cavaliers“.
Manau, nemažai šansų turi Jonas. Kiek teko matyti, Toronto „Raptors“ žaidžia daug geriau nei anksčiau.
Vakarų konferencijoje yra ir „Golden State Warriors“. Įdomu, ar Stephenas Curry bus toks pat, kaip prieš tas kelias traumeles, kurias turėjo.
– Kokie tavo kito sezono planai? Amerika, Europa ar Kinija?
– Nenoriu spekuluoti, nes turiu pasiūlymų iš visur. Yra iš mano komandos Kinijoje, intensyviai domisi dar dvi lygos ekipos. Tačiau ten sutartis galima pasirašyti tik nuo liepos 1-osios. Taigi laiko yra. Iš lėto dėliosimės, žiūrėsime, kur mums geriausia būti.
