Penkerių olimpinių žaidynių dalyvė, dukart Europos vicečempionė Diana Rasimovičiūtė dalijasi pastebėjimais su biatlono šeima.
Estešundas. „Estešunde trasa pakankamai sunki – fiziškai sunki, techniškai ganėtinai irgi. Aišku, dabar, kai nebuvo ledo, nebuvo labai sunku. Kai visiškas ledas, tada meistriškumui yra kur pasireikšti. Buvo tikra žiema, minusas. Fiziškai tokioje trasoje reikia būti tikrai pakankamai gerai pasiruošus. Priėjimas prie šaudyklos yra pakankamai lengvas, bet pakankamai apgaulingas. Prie jo reikia mokėti prieiti. Vėjas per sprinto varžybas buvo pastovus, galbūt dėl to šaudant buvo tiek daug tikslių šūvių. Mūsiškiams toks dalykas gal ir nelabai palankus, geriau kai ne visi šauna tiksliai – tai galėjo nublokšti mus toliau.“
Vytautas. „Nudžiugino, kad Vytautas Strolia taip gerai pasiruošęs. Tai, kad jis daug ir sunkiai dirba, žinau seniai. Tas juodas darbas jau pradėjo nešti vaisius. Noriu palinkėti, kad čia nebūtų pikas ir Vytautas įsivažiuotų dar stipriau.“
Vyrai. „Apie bendrą įskaitą dar labai anksti kalbėti. Sebastianas Samuelssonas ir iki sprinto buvo vienas iš lyderių, plius namų atmosfera, plius tikslūs šūviai. Johannesas Boe yra po ligos, dėl kurios praleido varžybų atidarymą Norvegijoje, tad neabejoju, jog dar įsivažiuos. Dabar biatlonas pakankamai įdomus, nėra per daug į priekį išsiveržusio lyderio, todėl įdomu žiūrėti. Pernai buvo taip, kad jei Johannesas šaudo tiksliai , toliau žiūrėti nelabai įdomu.“
Davidova/Alimbekava. „Būčiau nustebusi, jei kuri nors iš jų laimėtų taurę. Jos abi gana jaunos, abi dar kovoja dėl mėlyno numerio. Davidova šaudydama labai stabili. Šiaip stiprios sportininkės, bet ar sugebės išlaikyti tokį lygį visą sezoną – klaustukas.“
Estafetės. „Man kažkas kužda, kad šiemet labiau norvegai gali laimėti. Estafetė yra neprognozuojama ir kiekvieną dieną gali skirtis rezultatai. Abi komandos apylygės, šalia švedai, bet jie gal neturi tokios lygios keturių žmonių sudėties. Iš sprinto protokolo gali susidėlioti, prognozuoti, bet estafetė visada turi savų niuansų.“
