Po permainingo trečiojo turo mačo sostinėje, kuomet vilniečiai tik per plauką neišbarstė 20 taškų pranašumo, tačiau galiausiai paskutinių penkerių tarpusavio rungtynių balansą pakreipė dar labiau savo pusėn (4-1), veiksmas keliasi į Nemuno salą ir veikiausiai sklidinai užpildytą „Žalgirio“ areną.
Nors tąsyk kilo klausimų dėl čempionų titulą susigrąžinti siekiančio „Žalgirio“ motyvacijos, susitikimą pralaimėjusios komandos atstovai nusiteikimą rungtynėms išbraukia iš galimų nesėkmės priežasčių sąrašo.
„Tikrai visi puikiai supranta, kas čia per rungtynės, – LKL.lt tinklalapiui sakė žalgirietis Deividas Sirvydis. – Tie patys užsieniečiai supranta. Galima ieškoti visokių veiksnių, kas tai nulėmė, bet motyvacijos trūkumo nebuvo.“
Tuomet žaliai-baltų marškinėlių dar nevilkėjo Lonnie Walkeris IV, kurio spindesys pastaruoju metu žavi visą Europą. Adaptacijai Eurolygoje amerikiečiui prireikė dviejų mačų, po kurių jis fiksuoja įspūdingą 21,2 taško (50 proc. trit.) ir 20,2 naudingumo balo vidurkius.
Nors egzistuoja tikimybė, kad gynėjas kažkuriuo sezono momentu sugrįš į NBA, jo komandos draugas gyvena šia diena ir tikisi, jog „Žalgiris“ su savo lyderiu nenustos triukšmauti.
„Jis dabar yra čia, tad mes džiaugiamės ir naudojamės tuo, lipdomės aplink jį dabar. Kas bus toliau – niekas nežino. Dabar smagu, kad jis daug padeda ir per daug į priekį negalvojame“, – teigė D. Sirvydis.
Po nelengvos dvigubos savaitės laikinosios sostinės klubo laukia dar vienas rimtas iššūkis, tačiau nuovargio svarstykles aplygina kiek ilgesnis „Žalgirio“ suolelis bei tai, jog „Rytas“ Čempionų lygoje žaidė pratęsimą.
Nors vėliau laukia dar du tarpusavio mačai reguliariajame sezone, šios rungtynės taip pat turi savo svarbą. Turnyrinėje lentelėje bent trumpam neliks dvivaldystės, kadangi abi komandos amžinų priešų derbį pasitinka su vienodu pergalių-pralaimėjimų balansu. Be to, „Ryto“ triumfas oponentų teritorijoje būtų žingsnis link tarpusavio pranašumo užsitikrinimo.
„Negaliu sakyti, kad būtų kažkokia tragedija, bet pasakysiu taip – net negalvojame apie pralaimėjimą. Žinome šitų rungtynių svarbą, kokia ji yra ir fanams, mums patiems ir klubo darbuotojams. Tokių minčių nei aš, nei komanda net neprisileidžiame ir negalvojame. Einame tik su viena idėja – iškovoti pergalę“, – tvirtino abiejose barikadų pusėse priešpriešą patyręs žaidėjas.
– Trumpam nusikeliant į rungtynes su Stambulo „Anadolu Efes“, jums tai buvo gana produktyvios rungtynės su sąlyginai nedaug minučių (14). Treneris nusprendė nesiremti jumis rungtynių pabaigoje, bet turite pergalę. Ar tas buvimas ant suolo pabaigoje neapkartina šių rungtynių?
– Ne, tikrai tokių minčių net nėra. Galbūt rungtynių metų sėdėdamas ant suolelio ir matydamas tą pranašumą tirpstantį turi minčių, kad gali padėti kažkuo, bet matome, kad komanda sėdint man ir kitiems gerai atrodžiusiems žaidėjams ant suolo išlaikė tą stabilumą, perlaužė rungtynes ir laimėjome. Apie savo asmeninį pasirodymą ar kad nežaidžiau, mažiausiai galvoju. Ne tik Eurolygoje, visur kiekvienos rungtynės yra labai svarbios. Ta pergalė, komandos džiaugsmas nustelbia asmeninius rezultatus ir norus. Niekas neapkarto, džiaugiuosi šia pergale.
– Rungtynes tribūnose stebėjo ir jūsų tėtis (Virginijus Sirvydis – aut.). Kiek smagu, kad jis gali gyvai stebėti jus Eurolygoje, kai, tikiu, jog abu apie tai kažkada svajojote?
– Taip, smagu. Paskutiniu metu tikrai nedažnai atvažiuodavo į rungtynės, neturėjo tokių galimybių. Dabar taip nutiko, kad galėjo atvažiuoti ir palaikyti. Net nežinau kaip pasakyti, atsiranda vidinės energijos, kai žiūri visi šeimos nariai ir artimieji. Nuo pat mažų dienų, kai pradėjau lankyti krepšinį, visada galvoje buvo tik aukščiausi tikslai. Šiuo metu priėjome iki Eurolygos, tai tikrai smagu.
– Eurolygoje jau sužaidėte du pilnus mėnesius. Ar jau pavyko apsiprasti su rungtynių ritmu, didesne įtampa ir panašiais dalykais?
– Anksčiau esu minėjęs, kad atėjimas į Eurolygą kėlė jauduliuko, bet apskritai tai išeini, žaidi krepšinį. Faktas, būna vienose ar kitose komandose žaidėjų, atletų, prieš kuriuos sunkiau, bet galiausiai tai yra tas pats žaidimas. Psichologiškai savęs neapsikraudavau, toliau neapsikraunu ir tas duoda vaisių. Kuomet negalvoji, kad bus žymiai sunkiau, eini, žaidi savo žaidimą ir viskas gaunasi daugmaž gerai. Aišku, yra dar labai daug kur tobulėti, kalbant apie visą krepšinį iš mano pusės, bet taip ir mokaisi. Žaidi prieš geriausius krepšininkus Europoje, su kiekvienomis rungtynėmis vis kažką naujo įsidedi į savo bagažą.
– Įdomu būtų pakalbėti apie L. Walkerį IV. Tai turbūt vienas talentingiausių žaidėjų „Žalgirio“ istorijoje, o tokie dalykai, kaip po rungtynių komandai nupirktos spurgos, parodo ir jo asmenybės bruožus. Kokį įspūdį jis palieka jums? Galbūt kaip buvęs NBA aplinkoje padėjote jam prisitaikyti čia?
– Šalia sėdime rūbinėje, tai kažkiek pasišnekėdavome, bet jis pats tikrai labai gerai viską susitvarkė, nereikėjo ekstra patarimų ar kažko. Kaip visi mato, net ir dėl tų spurgų, jis tikrai yra geras žmogus, geras bičas. Manau, jis per tą pozityvą, galima sakyti, lengviau įėjo į ritmą, į komandą, į europinį krepšinį. Su noru mokytis ir pritapti prie naujo krepšinio. Tikrai labai geras žmogus. Taip įsivaizduoju, kad jis visur nuvažiavęs per savo pozityvų darbą įsiterptų į bet kurią aplinką.
– Nebaisu jį prarasti, kai jis taip žaidžia? Tikriausiai įmanoma, kad jis susilauks norimo NBA dėmesio.
– Sunku pasakyti. Jis dabar yra čia, tad mes džiaugiamės ir naudojamės tuo, lipdomės aplink jį dabar. Kas bus toliau – niekas nežino. Dabar smagu, kad jis daug padeda ir per daug į priekį negalvojame.
– Ši savaitė jums iš esmės yra net ne dviguba, o triguba, nes vietiniame fronte laukia „Rytas“. Ar pasiruošimą ir susikaupimą šioms rungtynėms galima prilyginti eurolyginiam lygiui?
– Faktas. Praėjusios „Betsafe-LKL“ rungtynės buvo prieš Jonavą ir, kalbant apie visas rungtynes, treneris nori iš mūsų išspausti maksimumą. Nesvarbu, ar tai Eurolyga, ar „Betsafe-LKL“. Faktas, kad tikriausiai kažkiek energijos lygis pasikeičia vien iš emocinės pusės. Po Eurolygos būna didesnis emocinis išsikrovimas, bet kalbant apie sekmadienio rungtynes, susikaupimas ir energija bus aukščiausio lygio. Tikrai labai rimtai žiūrime į tas rungtynes.
– Varžovai Čempionų lygoje žaidė pratęsimą, o jūs, nors ir turėjote dvigubą savaitę, turite platesnę rotaciją ir tolygesnį minučių pasiskirstymą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu – ar nuovargio faktorius čia yra objektyvus?
– Nežinau. Faktas, kad per savaitę sužaidėme daugiau rungtynių, bet esu ir anksčiau minėjęs, kad esame profesionalai ir mums tos viena, dvi ar trys laisvos dienos tarp rungtynių duoda daug ir mes mokame pasirūpinti savo kūnais. Svarbiausias dalykas išlieka psichologinis išsikrovimas ar nuovargis, bet manau, kad su tuo puikiai susitvarkome. Turėjome dvi ar tris rungtynes per visą savaitę, galbūt neturėjome poilsio, bet to negalima niekur prikišti.
– Pirmosios tarpusavio rungtynės Vilniuje vyko dar ankstyvoje sezono stadijoje, trečiajame ture. Vienu metu atsilikote 20 taškų, bet sugrįžote ir su Sylvaino Francisco tritaškiu turėjote šansą išplėšti pratęsimą. Kur tada padarėte esmines klaidas, kas leido viršų imti varžovams?
– Manyčiau, pats rungtynių startas. Davėme jiems kelis laisvesnius tritaškius, jie pajautė tą žaidimą, pagavo tą energiją. Žaidžiant namuose tas yra labai svarbu. Tokia buvo didžiausia spraga iš mūsų pusės, kur tikrai galėjome geriau susitvarkyti ir geriau pradėti rungtynes. O vėliau apsitvarkėme rungtynių metu, sugrįžome iš didelio deficito, bet tuo metu dar labai bangavome, žaidimas bangavo. Dabar, kaip komanda, esame geriau apsilipdžiusi.
– Po tų rungtynių Andrea Trinchieri nemanė, kad bėda buvo motyvacijoje ir atsiejo praėjusio sezono finalą nuo šio sezono įvykių. Ar panašios nuomonės buvo ir visa komanda?
– Tikrai visi puikiai supranta, kas čia per rungtynės. Tie patys užsieniečiai supranta. Galima ieškoti visokių veiksnių, kas tai nulėmė, bet motyvacijos trūkumo nebuvo. Dėl tų rungtynių lyginimo su praėjusiais metais, čia jau treneris galbūt taip išsireiškė. Mes į kiekvienas rungtynes žiūrime kaip į labai didelės svarbos. Tarpusavyje nekalbėjome ir neskirstėme, kad yra išlikusi pralaimėjimų serija ar panašiai. Vienerios rungtynės ir tiek.
– Galbūt iš to, ką komandoje matote pastarosiomis dienomis, galite sakyti, kad tie žaidėjai, kuriems tai bus tik antras toks mačas tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“, rodo norą revanšuotis? Toks, atrodo, turėtų būti S. Francisco.
– Visi tikrai supranta, tas pats Cisco, manau, išeis su kita energija nei Vilniuje. Kalbant apie šeštadienio treniruotę, visi buvo susikaupę toms smulkioms detalėms, ko treneris reikalavo ir prašė. Manau, rytoj pasirodys tas mūsų žaidime.
– Ar tokiam žaidėjui, kaip L. Walkeris IV, irgi reikia kažkaip paaiškinti derbio esmę?
– Manau, kad taip. Panašiai buvo, nors negalima lyginti, bet su rungtynėmis Belgrade. Visi irgi kalbėjo, kad bus labai sunku, kad pirmąkart gyvenime mato tokią atmosferą. Bet matėme, kad jis iškart išėjęs pradėjo daryti žaidimą. Rytoj irgi nebus išimtis, jis tikrai supranta. Jis paklausė mūsų, kas čia kaip vyks ir panašiai. Pasakėme, kad tikriausiai irgi bus sold outas, karšta atmosfera, tad manau, kad jis bus pasiruošęs.
– Kaip jums pastaruoju metu atrodo „Ryto“ žaidimas?
– Kaip ir sakiau prieš tai, tokia emocinė komanda. Jei leisi jiems įsižaisti, pajausti laisvą žaidimą, duosi bėgti į greitą puolimą ir mesti laisvus tritaškius, gali būti panašus vaizdas į tai, kaip buvo Vilniuje per pirmąsias rungtynes. Sakyčiau toks pagrindinis jų bruožas – laisvė ir greiti tritaškiai. Svarbiausia bus tai sustabdyti, įvelti į savo žaidimą, kokio norime mes ir tiesiog kontroliuoti rungtynes iš savo pusės.
– Gytis Radzevičius tiek jūsų tarpusavio rungtynėse, tiek visame sezone yra sunkiai sustabdomas, demonstruoja gerą pataikymą, gynybą, kovą dėl atšokusių kamuolių. Kaip sustabdyti jį? Ar tai yra vienas esminių faktorių?
– Nepasakyčiau, kad čia bus vienas esminių dalykų. Žiūrime į juos kaip į visą komandą. Jo, kaip ir visos komandos žaidimas, paremtas energija, kovojimu dėl kamuolių. Reikės nepamesti koncentracijos gynyboje ir tiek.
– Vyrauja nuomonių, kad „Žalgiris“ negali sau leisti pralaimėti „Rytui“, bet šiame sezono taške pralaimėjimas dar nenulemia nei titulo, nei tarpusavio pranašumo ar kažko kito. Turbūt kalba eina apie psichologinę pusę. Ar pralaimėti sekmadienį tikrai būtų tragedija?
– Negaliu sakyti, kad būtų kažkokia tragedija, bet pasakysiu taip – net negalvojame apie pralaimėjimą. Žinome šitų rungtynių svarbą, kokia ji yra ir fanams, mums patiems ir klubo darbuotojams. Tokių minčių nei aš, nei komanda net neprisileidžiame ir negalvojame. Einame tik su viena idėja – iškovoti pergalę. Apie tokius skaičiavimus tikrai negalvojame.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
