Kauniečiai atsidūrė turnyrinės lentelės dugne, iš kurio pakilti reikia kelių sudedamųjų. Visų pirma – įžaidėjo pozicijos stiprinimo, kurioje didžiąją naštą neša Thomas Walkupas.
Iškalbinga statistika rodo, kad su Th. Walkupu aikštėje per 100 atakų „Žalgiris“ pelno po 90,2 taško, o praleidžia 86,2.
Amerikiečiui sėdint ant suolo rezultatyvumas kyla iki 91,9, bet gynyboje atsiveria skylės – praleidžiame po 111,1 taško.
Toks skirtumas – didžiausias visoje ekipoje ir Th. Walkupas yra didžiausią įtaką žaidimui darantis Kauno ekipos narys.
„Žalgiris“, kaip komanda, pagal šiuos rodiklius užima skirtingas vietas. Jeigu gynyba yra pakankamai solidi ir su 95,8 praleisto taško per 100 atakų žalgiriečiai yra septinti Eurolygoje, tai pagal puolimo indeksą (90,8) yra vos keturiolikti ir lenkia tik Sankt Peterburgo „Zenit“, Vilerbano ASVEL, Belgrado „Crvena Zvezda“ ir Vitorijos „Baskonia“.
Akivaizdu, kad po 9,1 taško, 4,4 rezultatyvaus perdavimo, 4 atkovotų kamuolių ir 11,5 naudingumo balų vidurkius fiksuojantis amerikietis yra svarbus žaidėjas „Žalgirio“ schemose.
Bet Th. Walkupas yra geras užduočių vykdytojas, bet ne kūrėjas. Į „Žalgirį“ jis ir atvyko kaip atakuojantis gynėjas, o ne įžaidėjas, kuriuo tapo dėl aplinkinių priežasčių.
Praėjusį sezoną į šią poziciją jis slinkosi dėl to, kad traumą gavo Leo Westermannas, o šį sezoną vilčių nepateisino Alexas Perezas, kuriam ir buvo numatyta pagrindinio atakų dirigento vieta.
Praėjusiame sezone tik grįžus L. Westermannui „Žalgiris“ sukūrė įsimintimą stebuklą – laimėjo šešerias rungtynes iš eilės ir įšoko į atkrintamąsias.
Šį sezoną tokio stebuklo dar nereikia – kauniečiai turi 3 pergales ir 9 pralaimėjimus, o nuo stipriausių aštuntuko juos skiria trys laimėjimai. Tai nėra tokia milžiniška praraja, žinant, kad dar liko sužaisti 22 rungtynes.
Pastaraisiais metais užtekdavo 16 arba 15 pergalių, kad būtų žengiama tolyn. Šiais metais, išaugus rungtynių skaičiui, minimalus pergalių skaičius, leidžiantis būti tarp 8 stipriausių, turėtų augti iki 17-18.
Lengva suskaičiuoti, kad per likusią sezono dalį „Žalgiriui“reikėtų iškovoti 14-15 pergalių ir patirti ne daugiau 7-8 pralaimėjimų.
Todėl susiimti reikėtų jau dabar, o tam esamų resursų gali neužtekti. Elitinėje Šarūno Jasikevičiaus žaidimo schemoje svarbiausią vaidmenį turi įžaidėjas.
Tv3.lt žiniomis „Žalgiris“ aktyviai stebi rinką, bet čia pasirinkimo nėra tiek daug, tuo labiau, kad atakų organizatoriaus ieško dar keletas Eurolygos komandų.
Portalo turimomis žiniomis Lietuvos čempionų vadovai viena akimi stebi ir L. Westermanno situaciją Stambule, kur prancūzas kol kas žaidžia vos po 7 minutes ir renka 0,9 taško per rungtynes. Atsiradus progai pasiskolinti ar įsigyti jį kauniečiai svarstytų tokį variantą.
L. Westermanno grįžimas būtų tikras šviežio oro gurkšnis „Žalgiriui“, nes jis puikiai pažįsta Š. Jasikevičiaus schemas ir prancūzui reikėtų minimalaus laiko tarpo įsivažiuoti į žaidimą ir duoti apčiuopiamą naudą iš karto.
Tuo metu bet kokiam kitam naujokui reikėtų nemažai laiko, kol jis perprastų visas Šaro vingrybes.
Per visą Š. Jasikevičiaus erą „Žalgiris“ nuolat turėjo įžaidėjus, gebančius kurti – ar tai būtų tas pats L. Westermannas, Kevinas Pangosas ar Vasilje Micičius, tad šio sezono „pirmo“ numerio pozicija tikrai atrodo ženkliai silpnesnė nei tai būdavo ankstesniuose sezonuose.
Įžaidėjo klausimas tapo dar opesniu „Žalgirio“ galvos skausmu po to, kai traumą gavo Marius Grigonis, kuris į aikštę greičiausiai grįš tik pavasario pradžioje.
M. Grigonis buvo geriausiai kuriantis „Žalgirio“ krepšininkas ir didžiausią laisvę priimti sprendimus „ne pagal planą“ turėjęs žaidėjas.
Bet visa tai kol kas yra tik svarstymai, kas būtų, jeigu būtų. Rinkoje įžaidėjų, galinčių sustiprinti Eurolygos komandas beveik nėra, o ir „Žalgirio“ piniginė nėra beribė.
Dar prieš sezoną kauniečiai atskleidė, kad planuoja 10,6 mln. eurų pajamas ir 11,9 mln. eurų išlaidas.
Šį skirtumą jie ketino padengti iš pelno, gauto ankstesniais metais, bet finansinė situacija kol kas tikrai neleidžia atlikti skambių ėjimų.
Tuo labiau, kad jau kainavo K.C. Riverso pirkimas ir A. Perezo atleidimas – du neplanuoti veiksniai žvelgiant į komandos biudžeto gairių pokyčius.
Žinoma, įžaidėjo klausimas nėra vienintelė Kauno ekipos problema. Žalgiriečiams reikia susigrąžinti taiklius metimus ir tikėjimą savimi – jau garsiai apkalbėta problema, kai „Žalgirio“ krepšininkų tritaškiai skrieja pro šalį Eurolygoje.
Vien ką pasako dviejų rungtynių atkarpa prieš „Crvena Zvezda“ ir Berlyno ALBA, kai buvo pataikyta vos 5 tolimi metimai iš 44.
Viso per šešių pralaimėjimų iš eilės seriją „Žalgiris“ pataikė 41/145 tritaškių, kas prilygsta skaudžiam 28 procentų taiklumui.
Visą šią nesėkmingą seriją „Žalgiris“ galės nuplauti penktadienį namuose, kai priims „Valencia“ krepšininkus. Šie kol kas per šešerias rungtynes išvykose nėra pasiekę nė vienos pergalės.
Varžovus pasitiks ir sausakimša „Žalgirio“ arena. Rungtynes tiesiogiai transliuos TV3 Sport kanalas ir go3.lt platforma.
