Jį į Kroatiją prisiviliojo klubo viceprezidentas Mindaugas Nikoličius, su kuriuo treneris dirbo Vilniaus „Žalgirio“ ekipoje 2014-2017 metais.
Vėliau V. Dambrauskas dirbo Latvijoje. Tačiau, kaip sako pats treneris, skirtumai tarp šalių futbolo tikrai yra ir prie to reikia laiko priprasti.
„Tas galbūt ir labiausiai jaučiasi. Jei Lietuvoje laimi 5:0, bet dar nepatenkintas, kad varžovai prie tavo vartų sukūrė du ar tris pavojingus momentus, tai čia to visai nėra. Svarbiausia yra rezultatas ir visi supranta, kaip sunku jį pasiekti. Žaidėjai motyvuoti, jie nuolat yra dėmesio centre, tai yra ir pokalbiuose, televizijoje, kitoje spaudoje. Tai jei nežaisi gerai, nuolat būsi linksniuojamas visur ir ne ta pozityviąją prasme. Visi suinteresuoti labiau stengtis ir, kaip treneriui, tas labiau išeina į naudą“, – sakė V. Dambrauskas.
Trenerio darbas Kroatijoje neprasidėjo itin sklandžiai. Atvykti į komandą sezono eigoje visada nėra lengva, tačiau dar labiau situaciją apsunkino koronaviruso pandemija. Vis dėlto pats V. Dambrauskas tame įžvelgė ir galimų pliusų.
„Jau keturi mėnesiai čia, tai tą mentalitetą žmonių kažkiek pavyko perprasti. Aišku, ta pandemija, karantinas išėjo į blogą, bet man gal kažkiek atvirkščiai, nes turėjau daugiau laiko susipažinti su komanda, kai tokia pauzė vidury sezono. Ta pauzė kelių mėnesių, kada mes galėjom ruoštis sezonui, kad ir mažuose grupėse, bet tuo pačiu turėti daugiau to individualaus kontakto su žaidėjais. Manau, kad viskas eina nebloga linkme, dabar, kai atsinaujino čempionatas, žaidžiame rungtynes. Aišku, ta sėkmė yra tokia gana permaininga, bet tarpusavio supratimas, komandinis žaidimas, su kiekvienomis rungtynėmis kyla į viršų“.
Paklaustas, ar patiria didelį spaudimą, ypač lyginant su Lietuva ar Latvija, treneris tikino, kad kur kas daugiau spaudimo jis patiria pats iš savęs.
„Na, nežinau. Esu jau kalbėjęs, kad man didesnis spaudimas yra iš vidaus, nes nesu buvęs super žaidėjas, todėl pasiekti tai, kad treniruoti gerą klubą Kroatijoje man yra pasiekimas. Norisi ir galbūt didelio žingsnio ateityje, turiu svajonių, tai tas spaudimas man iš vidaus ateina. Bet aišku tu esi matomas visuomenėje, tai kiekvienas tavo žodis, taktinis sprendimas ar keitimas yra aptarinėjamas daug didesnės auditorijos, kuri supranta futbolą, kai Lietuvoje tai yra galbūt antraeilis ar trečiaeilis dalykas. Tavo žaidybinių sprendimų pas mus nelinksniuoja, nes tiesiog nėra tam poreikio.“
„Galiu sakyti gražius žodžius apie „Žalgirį“, bet tai nėra savas stadionas, sava treniruočių bazė. Lygiai taip pat ir Latvijoje, kur sąlygos geros, bet tai nėra tavo, nes treniruotis turi vienoje miesto dalyje, į sporto salę važiuoti dar kitur. O čia labai patinka, nes tai yra nedidelis miestas, šilti žmonės ir ta treniruočių bazė, kuri yra sava ir kuri yra vienoje vietoje. Tai futbole tai yra laba teigiamas dalykas“, – apie klubo suteiktas sąlygas kalbėjo V. Dambrauskas.
„HNK Gorica“ klube netrūksta ir daugiau lietuviškų akcentų. Komandoje rungtyniauja ir talentingas lietuvis Paulius Golubickas. Paklaustas, ką mano apie 20-mečio progresą klube, treneris atsakė, kad saugas turi visus šansus tapti aukšto lygio žaidėju.
„Sekasi jam neblogai, bet nereikėtų dėl to labai džiaugtis, nes Paulius Kroatijos futbole dar nesužaidė pilnų vieno ar dviejų sezonų. Tai yra šviesios galvos, labai talentingas žaidėjas, bet, kaip visada sakiau ir sakysiu, viskas yra jo rankose. Klubas ir aš asmeniškai tikime juo labai, bet visą kitą jam reikės įrodyti pačiam. Pasitikėjimas padeda, bet aikštėje viską turi atlikti pats. Todėl, manau, jis yra geram kely, nėra žvaigždžių liga sergantis žaidėjas, jis gerai supranta, ką jis turi tobulinti ir kiek dirbti. O visą kitą parodys laikas. Tikiuosi, kad turėsime labai aukšto lygio žaidėją Lietuvoje.“
Tuo tarpu „HNK Gorica“ dirbantis M. Nikoličius kalbėdamas apie V. Dambrausko darbą šį sezoną įvardijo kaip adaptacinį.
„Motyvai aiškūs buvo, nes pirmas pusmetis buvo lyg ir geras, bet po žiemos startavome ne taip, kaip turėjome ir atrodė, kad komandai reikia permainų. Buvo tokia situacija, kad viskas ten turėjo įvykti gana greitai. Po tokio pralaimėjimo nusprendėme, kad reikia keisti trenerį ir aš pasirinkau Valdą, nes galvojau, jog tai bus geriausias sprendimas. Impulsas geras. Nors nėra lengva įeiti į komandą sezono metu, bet kol kas jam sekasi gerai.
Aišku, dar vyksta ta adaptacija, žinome, kas vyko pasaulyje ir tikrai sunku. Dar buvo ir žemės drebėjimas pas mus, kai sužaidėme vos tris mačus, tada koronavirusas. Dabar mes pradėjome treniruotis ir žaisti. Tai šis sezonas toks adaptacinis. Neturėsime ir vasaros ilgos, nes trys savaitės bus, kai pasibaigs šis sezonas ir prasidės kitas. Tai ten jau bus galima pamatyti trenerio įdirbį, ranką, bet manau, kad kol kas viskas eina į gerą pusę“, – sakė vienas iš „HNK Gorica“ vadovų.
