Jai pritardama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, kad iš penkių olimpinių čempionų per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį trys yra moterys, tarp jų – ir pati komiteto vadovė. Tačiau iš 36 olimpinių sporto šakų federacijų tik vienoje, t.y. Dailiojo čiuožimo federacijoje, prezidentės pareigas eina moteris – Lilija Vanagienė.
„(Neigiamas) požiūris į moterų sportą yra įsišaknijęs, kažkuria prasme, tai yra mūsų visų problema, moterų – taip pat, kurios sutinka su tais stereotipais. Be abejo, sprendimus daugiausia priima vyrai, čia Lietuvoje – taip pat. Todėl moterų sportas daug kur lieka užribyje“, – prieš Tarptautinę moters dieną surengtoje konferencijoje Vilniuje sakė D.Gudzinevičiūtė.
Pasak V.Langbakk, EIGE atlikti tyrimai rodo, kad ši problema kyla didžiojoje dalyje Europos, išskyrus Šiaurės šalis: vidutiniškai moterys Europoje sudaro 14 proc. sprendimų priėmėjų sporto federacijose, t. y .valdybos narių, generalinių sekretorių ir viceprezidenčių. Be to, tik 5 proc. moterų vadovauja federacijoms. Tiesa, skirtumai, ypač tarp Rytų Europos ir Šiaurės šalių akivaizdūs: pavyzdžiui, Lenkijoje sprendimus priimančių moterų dalis siekia 3 proc., Švedijoje – 43 procentus.
V.Langbakk teigė, kad kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Suomija, Švedija, Vokietija, nustato kvotas federacijose, tačiau ji nedrįso pasakyti, ar toks sprendimas būtų įmanomas Lietuvoje.
„Net tokiose šalyse, kaip Šiaurės šalys, kur ta pusiausvyra yra daugmaž atrasta, tačiau ten bandoma arba kvotomis, arba savanoriškais tikslais (paskatinti), pavyzdžiui, kad mūsų tikslas būtų, jog 40 proc. pasiektumėme moterų proporciją darant sprendimus“, – sakė instituto vadovė.
D.Gudzinevičiūtė tvirtino, kad LTOK neturi instrumentų įpareigoti federacijas, kurios yra nepriklausomos, priimti daugiau moterų, gali tai tik rekomenduoti.
„Asociacijų įstatymas nenumato jokios lyčių lygybės politikos, taip pat neturime įrankių paveikti federacijų, galime tik rekomenduoti, kad jūs žiūrėkite, būkite aktyvesni ir priimkite į daugiau moterų. Be abejo, tai vienas iš tikslų, jau ir ne vienas Olimpinio komiteto projektas buvo, kad būtent padrąsintumėme pačias moteris (dalyvauti), nes jos labai dažnai, nepaisant kompetencijos ir noro, sunkiai skinasi kelią. Vis dėlto mes vis tebegyvename vyrų pasaulyje“, – BNS sakė LTOK vadovė.
Ji abejojo, ar politikai ryžtųsi palaikyti Asociacijų įstatymo pataisas, numatant didesnį vaidmenį moterims.
„Kiekvieną kartą klausimą pajudinus, pirmiausia visi prisimena stereotipus. Sako: ko jūs norit? Prezidentė mūsų – moteris, Seimo pirmininkė – moteris, ta ir ta ministrė – moteris, Olimpinio komiteto vadovė – moteris. Tai ko jūs dar norit? Bet pažiūrėjus į statistiką, yra labai mažas procentas tiek Vyriausybėje, tiek bet kur kitur“, – BNS pabrėžė buvusi sportininkė.
LTOK užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį atliko bendrovė „TNS LT“, parodė, kad Lietuvos naujienų portalų pranešimuose vyrai minimi 4,5 karto dažniau, ne moterys, net 97 proc. televizijos kanalais transliuojamų varžybų rungiasi vyrai. Tyrimo duomenimis, 55 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai moterų sporto varžybų, o norą matyti tokių varžybų daugiau išreiškė 45 proc. respondentų.
„Vadinasi, sprendimas yra ne pačių žiūrovų, o tų, kurie rodo tas rungtynes“, – tyrimo rezultatus įvertino D.Gudzinevičiūtė. Ji stebisi, kodėl moterų varžybos netransliuojamos ir internetu, nors norinčiųjų žiūrėti tokias transliacijas atsiranda.
Tiek D.Gudzinevičiūtė, tiek V.Langbakk atkreipė dėmesį, kad federacijoms yra didžiulė problema sportininkių moterų nėštumas. Pasak LTOK vadovės, ji yra girdėjusi atvejų, kai iš sportininkių būdavo reikalaujama įsipareigoti nepastoti tam tikrą laiką.
Konferencijos dalyvių teigimu, net žiniasklaidoje egzistuoja stereotipai, kad moterys turi atstovauti grožio industrijai, o vyrai – sportui.
„Manęs klausdavo, o jums vyras leidžia daryti tą ir tą? Deja, niekada nemačiau tokio klausimo užduoto vyrams (...), manęs visi daugiau klausdavo ne su sportu susijusių dalykų“, – pasakojo D.Gudzinevičiūtė.
Europoje iš 50 tautinių olimpinių komitetų, tik dvi prezidentės yra moterys: olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė D.Gudzenevičiūtė ir bulgarė šuolių į aukštį olimpinė čempionė Stefka Kostadinova.