Lietuvoje pasikeitus ekonominei situacijai, vis labiau stringa mūsų šalies sportininkų rengimasis olimpinėms žaidynėms.
Ar artimiausiose olimpiadose Londone ir Rio de Žaneire pavyks iškovoti bent vieną aukštesnį apdovanojimą, šiandien abejoja ir patys sportininkai.
Lietuvos sporto sirgaliai Pekino olimpinėse žaidynėse besidžiaugę net penkiais iškovotais medaliais, po dvejų metų Londone ar po šešerių Rio de Žaneire lietuvių ant garbės pakylos gali ir neišvysti.
Šiems metams valstybė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas treniruočių procesui skyrė apie 2,5 mln. litų – beveik perpus mažiau nei kainuos Premjero rezidencijos remontas. Pinigai skirti tik apie 50 olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose aukščiausias vietas iškovojusių sportininkų.
Pasak olimpinės sporto grupės vadovo Algirdo Raslano, likusiais, į sportines aukštumas dar tik žengiančiais, atletais galėtų rūpintis miestų savivaldybės, nes jiems papildomų lėšų nėra.
„Tenka apsispręsti, ar daugiau lėšų skirti jaunimui ir išsklaidyti tuos pinigus, ar susikoncentruoti pagrindiniams sportininkams. Vankuverio olimpinės žaidynės parodė, kad Lietuvai arba Lietuvos žmonėms reikia medalių.
Tai štai, jeigu mes galvojame apie medalius, tai mes turim matyti sąrašą, sportininkus, kurie pretenduoja į aukščiausias vietas“, – teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Algirdas Raslanas.
„Jeigu mes ištemsime stebuklo dėka iki šių olimpinių žaidynių, tai dar kitos olimpinės žaidynės bus visiškas nulis. Aš nežinau, ar supranta politikai, kas yra rezervas. Rezervai – tai yra žmonės, kurie jau atidavę sportui ne vienus, dvejus, o dešimt ar keliolika metų.
Jie praktiškai yra palikti be savo pagrindinio užsiėmimo. Užkertamas kelias bet kokiam tolesniam tobulėjimui“, – sakė Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Net į valstybės finansuojamų sportininkų sąrašą įtrauktiems atletams šiemet tenka smarkiai susiveržti diržus. Jie priversti rinktis mažiau kainuojančias treniruočių stovyklas, kuriose turi atsisakyti gyvybiškai reikalingų medikų, masažuotojų, o kartais net trenerių.
Ne vieną medalį pasaulio ir Europos čempionatuose kartu su Alvydu Duonėla iškovojęs baidarininkas Egidijus Balčiūnas sako, kad stovyklose jiems teks treniruotis su skolintomis valtimis, nes savų transportavimas pasidarė neįkandamas.
„Pasiskaičiavus lėšas, mes galime išvažiuoti tik į vienas tarptautines varžybas ir tik į Europos ir pasaulio čempionatą. Pasižiūrėjus į tarptautinę patirtį, visų šalių sportininkai dalyvauja varžybose, pasižiūri savo pajėgumus, o mes to daryti negalime“, – kalbėjo sportininkas.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Ritas Vaiginas ragina padėties nedramatizuoti.
„Situacija nėra tokia bloga, kad galėtumėme sakyti, kad po Londono olimpiados mes nieko nebeturėsime. Bet mes suprantame nuogąstavimą ir trenerių, ir sporto federacijų vadovų, kad jeigu mes nesudarysim sąlygų jaunimui, be abejo, jie gali pasitraukti iš sporto“, – teigė jis.
Ekonominiu sunkmetis sportininkams smogia ne pirmą kartą: jau drastiškai apkarpytos už rezultatus skiriamos premijos ir rentos, o naujų sporto bazių statyba įšalusi neribotam laikui.
R. Vaigino teigimu, pagerėjimo požymių artimiausiu metu tikėtis sunku. Juolab, kad itin sunki finansinė našta valstybę slegia ir dėl kitais metais Lietuvoje rengiamo Europos vyrų krepšinio čempionato, kuriam surengti prireiks dar apie 30 mln. litų.
Brigita Virbalytė
LTV „Panorama“
