„Švenčių niekuomet nebus per daug“, – taip sutartinai pirmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo pergalės Europos krepšinio čempionate dešimtmečiui skirto renginio „Auksinis jubiliejus“ organizatoriai.
Rugsėjo 14-ą Kauno „Žalgirio“ arenoje praėjus lygiai dešimčiai metų nuo Lietuvos rinktinės triumfo 2003 metais Stokholme, į vieną komandą vėl susiburs „auksinė Lietuvos rinktinė“. Ji draugiškose rungtynėse stos į akistatą prieš „EuroStars“ komandą, sudarytą iš tų laikų garsių Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos ir kitų valstybių rinktinių krepšininkų.
Čempioniškos rinktinės kapitonui S. Štombergui dar kartą bus patikėta kartu su D. Songaila į aikštę išvesti Europos krepšinio žvaigždes Š. Jasikevičių, A. Macijauską, R. Šiškauską, Eurelijų ir Mindaugą Žukauskus, Virginijų Praškevičių ir kitus žaidėjus, padėjusius Švedijoje nukalti Europos krepšinio auksą.
2003 metų Lietuvos rinktinei greičiausiai padėti negalės Kšyštofas Lavrinovičius, kuris su šių metų nacionaline rinktine dalyvaus Europos čempionate Slovėnijoje. Ten pat bus ir treneris Gintaras Krapikas bei techninis vadybininkas Juozas Petkevičius. Rinktinei negalės vadovauti ir buvęs vyriausiasis treneris Antanas Sireika, kuris dirba Japonijoje. „Auksinei rinktinę“ treniruos Valdemaras Chomičius.
„Galbūt čia nebus akcentuojamas sportinis rezultatas. Svarbiausia – šansas pamatyti šiuos vyrus visus vėl aikštėje“, - kalbėjo Lietuvos rinktinės atstovas spaudai Linas Kunigėlis. „Europos čempionate Slovėnijoje tuo metu kaip tik bus laisva diena – tad be krepšinio Lietuvos žmonėms nuobodžiauti neteks“, - tikino renginio organizatorius ir grupės „Žas“ narys Linas Zareckas.
A. Macijauskui – bilietai į Vitoriją iš karto po finalo
„Susibursime, pabendrausime, pakvailiosime ir laimėsime“, - juokėsi 2003 metų Europos čempionate rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas Arvydas Macijauskas. Šiuo metu daugiau vaikų sūpavimu nei sportu užsiimantis buvęs legendinis snaiperis sportinei formai daug reikšmės neteikia.
„Ta pergalė – maloni širdžiai. Šventė ne tik Lietuvai, bet ir sau. Gera komanda buvo ir pakankamai lengvai laimėjome. Na galbūt išskyrus tas pirmąsias rungtynes su latviais“, - prisiminė A. Macijauskas. Paklaustas ar prisimena tą fantastišką pergalingą tritaškį metimą nuo lentos, krepšininkas juokėsi: „Puikiai pamenu šį epizodą. Kai pataikiau pamačiau, kad R.Šiškauskas bėga rankas ant galvos susidėjęs, tai jau supratau, kad kažkas bus. Įdirbis“.
„Aš iki šiol nesuprantu, kaip jam taip pavyko, - ir po dešimties metų kraipė galvą Darius Songaila. Bet ir aš pasižymėjau... įdėjau per Gasolį. Tuo metu buvau jaunas ir net nemačiau, kuris ten ispanas. Tik vėliau draugai parodė“.
Lietuviškuoju Kalašnikovu vadinamas gynėjas tikino, kad galutine pergale pasidžiaugti ilgai neturėjo kada: „Treneris Duško Ivanovičius norėjo pasidžiaugti kartu ir jau po finalo turėjau vykti į Vitoriją, prisidėti prie klubo treniruočių, tačiau pavyko išsiprašyti ir leido vieną dieną grįžti į Lietuvą. Duok Dieve, kad į tokį prisiminimų vakarą susiburtume po 20, 30, o gal ir 40 metų.“
Padėjo sukrėtimas po 2001 metų fiasko
Tuometinės ir dabartinės Lietuvos rinktinės trenerio asistentas Gintaras Krapikas tvirtino, kad tuomet gerą akstiną davė sukrėtimas. „2001 metais rinktinė patyrė fiasko, nepateko į 2002 metų pasaulio čempionatą ir labai susikoncentravus susirinko 2003 metais. Branduolys išliko tas pats, vyrai suprato, kad yra gerai pasiruošę ir žinojo, ko nori. Tiesa, apie čempionų titulą mintys slėpėsi giliausioje širdies kertelėje“, - pasakojo jis.
Treneris tvirtino, kad auksinio Europos čempionato vaizdo įrašų ilgai nežiūrėjo, tačiau dažnai džiaugėsi gauta santrauka iš įvairių televizijų, kur rodomi rinktinės pergale besidžiaugiantys žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių. „Tai man suteikia daug gerų emocijų, kad ir kur dirbčiau“, - tvirtino treneris.
„2001 metais tikėjomės daug, o gavome mažai ir greitai. Po dviejų metų susirinko ta pati komanda, bet tvirtai žinojome, kad galime laimėti, - prisiminimais dalijosi Darius Songaila. – Finalas? Nuo pat pradžių nebuvo abejonių, kad laimėsime.“
Kuo išskirtinė 2003 metų rinktinė?
Kalbėdamas apie čempionišką 2003 metų rinktinę A. Macijauskas tvirtino, kad paprastai iš visų Lietuvos nacionalinių komandų daug tikimąsi. „Juk Lietuva – krepšinio šalis. Nėra taip, kad vienais metais susirinko geri, o kitais – grybukai, - kalbėjo jis. – Tuomet laimėjome visas 8 ar 9 kontrolines rungtynes, gerai susižaidėme. Komanda buvo vieninga, ambicinga, alkana pergalių. Apskritai, šauni komanda. Tokia, kokia ir gali laimėti.“
D. Songaila tvirtino, kad tai buvo šansas jaunajai kartai, kurios vardai Europoje jau šį bei tą reiškė: „Švedija netoli. Su kiekvienomis rungtynėmis sirgalių pildėsi šimtais ir tūkstančiais. Paskutinėje dvikovoje salė buvo perpildyta lietuvių. Gal ta fanų banga ir prasidėjo nuo to Europos čempionato, nes anksčiau to nebuvo. Su tokiu palaikymu išvykoje žaidėme kaip namie.“
Trenerio G. Krapiko nuomone, daug lėmė ir tai, kad daugelis aukšto lygio krepšininkų vienu metu pasiekė sportinės formos piką. „Į simbolinį čempionato starto penketą pateko du lietuviai Šarūnas Jasikevičius ir Ramūnas Šiškauskas, bet manau, ten galėjo būti visi penki lietuviai. Organizatoriai tik iš reikalo ten įrašė kitus. Prie jų galėjo stoti bene geriausiai rinktinės karjeroje sužaidęs Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila ir Arvydas Macijauskas“, - tikino jis.
Pasimokyti mažesnių asmeninių ambicijų
Ko dabartinė nacionalinė ekipa galėtų pasimokyti iš 2003 metų auksinės rinktinės? „Tuometinė rinktinė buvo paprastesnė. Ten nebuvo kalba apie NBA žvaigždes ir panašiai. Visi lygūs. Dabar yra žaidėjų su didelėmis asmeninėmis ambicijomis. Jei jas pavyktų paaukoti dėl komandos – viskas eitų teisinga linkme“, - linkėjo D. Songaila.
Treneris G. Krapikas tvirtino, kad pernelyg didelis žiniasklaidos dėmesys Jonui Valančiūnui ir Donatui Motiejūnui gali išpūsti nereikalingą burbulą. „Jų pavardės dažniau linksniuojamos, todėl galbūt susidaro klaidingas įspūdis. Treneris J. Kazlauskas puikiai valdo situaciją ir nuslopina tai, kas gali turėti neigiamos įtakos“, - teigė krepšinio specialistas.
Š. Jasikevičius „Tris milijonus“ trauks kartu su M. Mikutavičiumi
„Kai grupei „Žas“ pasiūlė sukurti himną Europos 2003 metų čempionatui, supratome, kad laimėsime auksą, - pasakojo L. Zareckas. – Tuomet grupei nebuvo gerai, tad pasimaudyti šlovės spinduliuose ir vėl galėjome. Jis atskleidė, kad „Žalgirio“ arenoje krepšinio aistruoliai išgirs unikalią „Trijų milijonų“ versiją, kurią atliks Marijus Mikutavičius ir Šarūnas Jasikevičius.
Kiti čempionų rinktinės žaidėjai kartu su grupe „ŽAS“ dainuos „auksiniu himnu“ 2003-iaisiais tapusią „Fortūną“. „Nemanau, kad bus sunkiau nei pataikyti tritaškį nuo lentos. O kad Š. Jasikevičius moka dainuoti įsitikinome dar 2007 metais po bronzinio Europos čempionato“, - juokėsi „Žas“ narys.
Tuo tarpu dar vienas idėjos bendraautorius ir organizatorius, televizijos ir kino prodiuseris Rolandas Skaisgirys papaskojo intriguojančią istoriją apie rinktinės sugrįžimą. „Linas Kunigėlis vis dar man skolingas. Po triumfo finale jis prašė suorganizuoti sutikimą Kauno oro uoste ir sakė, kad paėmęs ir manęs mikrofoną pats paklausinės, tačiau visa rinktinė praėjo, o Lino kaip nėra, tai nėra. Gerai, kad buvo euforiją, nedaug kas ką ten prisimena, nes mano naujo žurnalisto klausimai ne visi buvo geri. Vėliau įėjęs į lėktuvą radau Liną lengvai užimgusį. Tikiuosi, kad būsimame renginyje apie miegą nė kalbos nebus“, - juokėsi jis.
