Kauno „Žalgirio“ ekipai ketvirtosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse vadovavęs Dainius Šalenga nebuvo sužavėtas naujomis pareigomis. Komandos kapitonas teigė, jog šiuo metu nori žaisti krepšinį, o pagrindine pergalės priežastimi įvardijo komandos nusiteikimą.
„Malonu, kad daug žaidėjų įdėjo indėlį į pergalę ir po tokių blogų rungtynių prieš savaitė halėje iškovojome pergalę ir išlyginome serijos rezultatą. Anos rungtynės nepavyko, todėl malonu, kad šiandien komanda susitelkė ir parodė gerą krepšinį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo laikinai „Žalgirio“ ekipai vadovavęs D. Šalenga.
– Sunku žaisti be trenerio?
– Treneriai ne šiaip yra, nes jei būtų tik žaidėjai, tai kam tie treneriai. Visi dirba savo darbą. Šiandien vyresni žaidėjai stengėsi suvaldyti procesą. Nėra lengva, nes ir nuovargis jautėsi. Treneris reikalingas, bet šiandien nebuvo kur trauktis.
Viskas susidėjo, bet aš tikėjau, kad mes galime gerai sužaisti ir laimėti. Žaidėjų nusiteikimas ir kiekvieno žaidėjo indėlis kompensavo trūkumus. Jei visada būtume taip nusiteikę, pergalių šį sezoną būtų daugiau.
– Kada bus paskirtas treneris?
– Valdžia sprendžia. Kas bus rytoj, aš nežinau.
– Ar Šarūnas Sakalauskas padėjo šiandien?
– Jo patirtis ir žinojimas mums tikrai padėjo. Jis daug metų praleido dirbdamas treneriu, todėl tikrai padėjo.
– Kaip vyksta treniruočių procesas?
– Visas procesas vyksta ne kelias dienas. Tam ruošėmės visą sezoną. Mes ruošiamės panašiai, kaip ir anksčiau, bet tas neužtikrintumas daro savo. Visi turime draugų, visi klausinėja, teiraujasi, tai nepadeda. Tačiau mes mobilizavomės. Kartais komanda žaidžia gerai, kai nėra kur trauktis. Šį kartą buvo panašiai.
Manau, kad „Lietuvos ryto“ komanda atvažiavo kautis, bet situacija mūsų komandoje jiems padarė meškos paslaugą. Kažkur gilumoje vis tiek jie tikėjosi, kad mus nugalės, nes mes krizėje.
Prieš rungtynes truputi aš kalbėjau, Marcusas Brownas kalbėjo. Aptarėme strategiją. Viskas vyko taip pat, kaip ir su vyriausiuojo treneriu.
– Komandos savininkas būna su komanda?
– Jis niekur ir nebuvo dirgęs. Jis yra su mumis, kalbėjo. Prašė, kad būtume komandoje.
– Kaip pats jautėtės trenerio poste?
– Aš negaliu būti treneris. Esu žaidėjas. Nei aš šiuo metu noriu būti tuo treneriu... Aš noriu būti žaidėju ir žaidžiu. O viskas nutiko tik todėl, kad aš likau pirmame plane. Aš nesu treneris, tiesiog niekas kitas net minutės pertraukėlės negali paprašyti.
Sunku atlikti keitimus būnant aikštelėje. Kai žaidi, nebematai, kas žaidė, kas pavargo. Rungtyniaujant labai sunku tai matyti. Keitimai vyko, bet dabar labai sunku pasakyti, kaip viskas vyko. Man rodos, niekas nežaidė daugiau nei 30 minučių.
– Kaip manote, kas galėtų vadovauti komandai?
– O kas gali būt? Yra nuostatai ir, kiek žinau, naujų trenerių nebegali būti. Dabar reikia žiūrėti LKL nuostatus, ar treneriu gali tapti sporto direktorius.
