Stambulo „Bešiktaš“ puolėjas Damiras Markota prieš ketverius metus gindamas Kauno „Žalgirio“ garbę kiek netikėtai sužibėjo LKL finalo serijoje ir padėjo „žaliesiems“ parklupdyti Vilniaus „Lietuvos rytą“ ant menčių. 2012–ųjų lapkričio aštuntąją D.Markota svariai prisidėjo prie Turkijos klubo pergalės „Siemens“ arenoje.
26 metų aukštaūgis visai kaip prieš ketvertą metų „Lietuvos rytui“ pačiu netinkamiausiu laiku priminė apie save. Kai šeimininkai jau buvo arti persilaužimo (59:63), D.Markota iš pradžių po puikaus perdavimo įrideno kamuolį į krepšį, o po kelių akimirkų pakartojęs netikslų bendraklubio metimą galingu dėjimu išbandė lanko tvirtumą. Šeimininkams „Bešiktaš“ narys taip pat priminė savo firminį kamuolio numušimą jam šokinėjant ant lanko ir jau beveik įsiritant į krepšį.
„Niekada nepamiršiu „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ priešpriešos. Tai vienas įdomiausių dalykų mano gyvenime. Ypač prisimenant, kad tą sezoną su „Žalgiriu“ laimėjau tris titulus“, – greitakalbe po pergalės prieš vilniečius portalui Krepsinis.net pasakojo D.Markota.
Krepšininkas vis dar turi žalgirietiško kraujo. „Siemens“ arena jam priminė pergalės šampano laistymą: „Prieš rungtynes buvo malonu prisiminti tuos laikus. Juk būtent Vilniuje iškovojome LKL čempionų titulą ir laistėme pergalę „Siemens“ arenoje. Bet rungtynių metu visa tai pasimiršta. Aišku, džiaugiuosi, kad pabaigoje pataikiau keletą tikslių metimų ir padėjau „Bešiktaš“ laimėti.“
Bendraudamas su tinklalapio Krepsinis.net korespondentu D.Markota pasakojo apie išlikusius ryšius su žalgiriečiais, realius kauniečių šansus Eurolygoje žengti iki galutinės turnyro fazės, Vilniaus „Lietuvos ryto“ galimybes ir „Bešiktaš“ situaciją.
– Paskutinį kartą Lietuvoje viešėjote 2009-aisiais. Su kokiais prisiminimais grįžote į Lietuvą?
– Tik su maloniais. Aišku, apie tai per ilgai negalėjau užsigalvoti, bet gera atvykti į Lietuvą. Tai – krepšinio šalis ir malonu, kai žmonės supranta šį žaidimą. Tai leidžia dar labiau įsijausti.
– Ar dar palaikote ryšius su žalgiriečiais?
– Vis dar bendrauju su Marko Popovičiumi. Teko su juo susitikti prieš sezoną draugiškame turnyre Miunchene. Buvę komandos draugai iš „Žalgirio“ – geri vyrukai. Prieš rungtynes visada pasilabiname, pabendraujame. Labiausiai išskirčiau Paulių Jankūną ir Mantą Kalnietį
– Ar sekate „Žalgirio“ rezultatus?
– Be abejonės, stebiu „Žalgirio“ žaidimą. Labai džiaugiuosi, kad šį sezoną žalgiriečiams labai sekėsi. Tai gera komanda ir linkiu jiems didžiausios sėkmės.
– Nenustebino tokia galinga žalgiriečių sezono pradžia?
– Ne, ne, ne. Manęs toks kauniečių pasirodymas nenustebino. Nenustebčiau, jei „Žalgiris“ patektų į Eurolygos finalo ketvertą. Žaisti prieš 15 tūkst. sirgalių sunku visiems varžovams.
– Po sezono „Žalgiryje“ neslėpė noro likti Kaune. Ar vėliau per tuos ketverius metus niekada nebesulaukėte „Žalgirio“ klubo dėmesio?
– Pasiūlymo iš „Žalgirio“ nebesulaukiau, bet gyvenimas tęsėsi. Be to, tą vasarą žaisdamas rinktinėje patyriau sunkią traumą. Kaune man buvo gera ir apie „Žalgirį“ išliko tik geriausi atsiminimai.
– Dabartinis „Lietuvos rytas“ gerokai silpnesnis už tą, su kuriuo tekdavo susidurti praeityje?
– Ne. Manau, kad „Lietuvos rytas“ yra išties gera komanda. Tiesiog jiems nesiseka. Prisiminkime rungtynes Maskvoje su CSKA. Be to, klube keitėsi treneriai. Sezono pradžioje tai išmuša iš vėžių ir sunku atsitiesti. Bet linkiu vilniečiams sėkmės. „Lietuvos rytas“ yra gera, jauna ir energinga komanda. Nežinau, kaip jiems toliau seksis Eurolygoje, tačiau linkiu jiems geriausio ir tikiu, kad vilniečiai žais geriau.
– Kaip gerai komandoje turėti tokį žaidėją kaip Curtisas Jerrellsas, kurio metimai pražudė „Lietuvos rytą“?
– Žinoma, Jerrellsas yra labai geras žaidėjas, bet nereiktų išskirti tik jo vieno. Didelį indėlį įnešė visi „Bešiktaš“ nariai. Vieną dieną žibėjo Curtisas, kitą kartą seksis kitam krepšininkui. Mes stengiamės ir toliau puoselėti komandinį žaidimą bei laimėti.
– Gausiai „Siemens“ arenoje susirinkę „Bešiktaš“ sirgaliai nebuvo staigmena?
– Visose išvykų rungtynėse, kuriose šį sezoną žaidėme Eurolygoje, mus palaikydavo didelis būrys iš Turkijos atvykusių sirgalių. Man tai labai patinka, nes išties gerai turėti tokį užnugarį. Turkija – didelė šalis, o žmonės ten labai mėgsta futbolą ir krepšinį.
– Kaip toli „Bešiktaš“ gali žengti šį sezoną?
– Komanda sudaryta iš dvylikos naujų žaidėjų, kurie niekada nebuvo žaidę kartu. Bet kiekvieną dieną mes tobulėjame ir turime tikslą patekti į „Top 16“. Mums kol kas sekasi jį po truputį įgyvendinti. Miestas – puikus, sirgaliai – puikūs, komanda – puiki. Treneriai ir visa kita – taip pat. Man čia patinka.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Dar viena nesėkmė: „Lietuvos rytas“ namuose suklupo prieš „Bešiktaš“ klubą
S. Babrauskas: pagerinę žaidimą dar galime žengti į kitą etapą
D. Maskoliūnas: nėra pas mus jokių ginčų ir visi dirba vieningai
