Balsas.lt vaizdo konferencijoje viešėjusi Sidnėjaus olimpinė čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė tvirtino, kad jeigu valstybės požiūris į sportą nepasikeis, tokio medalių derliaus, kokio Lietuva sulaukė per pastaruosius dvejus metus, geriau nesitikėti.
Šaulė D. Gudzinevičiūtė vaizdo konferencijoje išsakė savo nuomonę į šiuo metu aktualias Lietuvos sporto problemas ir atsakė į naujienų portalo Balsas.lt skaitytojų klausimus. Pateikiame įdomiausius pokalbio fragmentus.
– Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos sporto visuomenę supurtė žinia, kad šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė D. Rimšaitė nusprendė atstovauti Rusijai. Ar tai sunkmečio, kuris baigia užsmaugti sportą, pasekmė?
– Sunkmetis turi nemažai įtakos. Donata atkreipė dėmesį, nes ji yra paties aukščiausio lygio sportininkė. Nėra tos statistikos, kiek jaunųjų talentų tiesiog nusisuka nuo sporto, nes negali toliau sportuoti dėl finansinių priežasčių. Jaunas sportininkas negali „išsilaikyti“, neturi pakankamai lėšų dalyvavimui pasirengimo stovyklose ir varžybose.
Nieko nuostabaus. Sunkmetis labai stipriai atsiliepia. Nei palaikyti, nei smerkti Donatos negaliu. Žmogus pasirinko. Galbūt tas skandalas nebūtų toks, jeigu tai būtų ne Rusija ir pats poelgio pateikimas kitoks. Ji ėmė ir tyliai išsmuko. Todėl dabar tiek kalbų. Tikėkimės, kad viskas į gera. Galbūt kažkas keisis, bus peržiūrėti santykiai su sportininkai.
Emigracija ir taip masinis reiškinys Lietuvoje. Niekas nežino, kiek būsimų talentų jau išvažiavo. Ir išvažiavo ne sportuoti, o dirbti. Kai kurie, galbūt tęs sportą ir nustebins.
– Ar jums niekas nesiūlė varžytis po svetimos šalies vėliava?
– Kalbų buvo, bet pakankamai nekonkrečių. Dabar esu gavusi neblogą pasiūlymą imtis trenerio darbo. Kol kas jo nepriėmiau. Jeigu kada nors priimsiu, tai bus tikrai ne greitai. Esu patriotė, didžiuojuosi savo šalimi ir mielai jai atstovauju. Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Kiekvienas pasirenka, kur jam geriau.
– Kaip manote, ar įmanoma išvengti talentingų sportininkų nutekėjimo į užsienį?
– Per pastaruosius 10 metų buvo jaučiamas pagerėjimas 2007 metais – tuomet ir finansavimas, ir mūsų pajamos buvo neblogos. Tikrai nesiskundėme. Šiuo metu lėšų trūksta katastrofiškai. Tai ne konkrečios įstaigos – kad ir Kūno kultūros ir sporto departamento – kaltė. Tai prastai suformuotas valstybės požiūris į sportą. Kalbame apie sveikatos apsaugą ir panašiai. Amerikiečiai paskaičiavo, kad vienas į sportą investuotas doleris sutaupo šešis dolerius sveikatos apsaugai. Didysis sportas – tas pavyzdys, į kurį lygiuodamiesi ateina vaikai į stadionus. Pas mus vaikai žaidžia krepšinį, Amerikoje – beisbolą, Brazilijoje kiekvienas „snarglius“ spardo kamuolį, nes visi turi pavyzdį. Tai normalu, kad piramidės viršūnėje yra aukšto lygio sportininkai, po to masinis sportas, o po to – sveikas gyvenimo būdas. Dabar daug investicijų reikės vien tam, kad pasikeistų mąstymas.
– Kaip atsilieps ši krizė Lietuvos sporte?
– Dvejus pastaruosius metus olimpinės sporto šakos laimi rekordinį medalių skaičių. 2009 metais buvo 12, o 2010 metais – 14. Tai įdirbio pasekmė. Nenoriu būti prastu pranašu, bet nujaučiu bėdą. Jeigu niekas nepagerės, bus blogai.
– Kokie jūsų planai ateičiai – ar galime tikėtis Londono olimpiadoje pamatyti jus ant prizininkų pakylos. Pekine nedaug trūko?
– Šiuo metu vis dar gydausi traumą ir tikiuosi per pora mėnesių išsveikti. Metus jau esu suplanavusi. Atranka į olimpiadą pas mus labai sudėtinga – arši kova vyksta dėl kiekvieno kelialapio. Varžybos užima daug vietos ir laiko, todėl žmonių skaičius ribotas. Šaliai skiriama viena kvota, o norinčiųjų daug. Manęs laukia labai sunkus darbas.
– Ar Jūs taip pat pikta ant krepšinio?
– Nesu pikta, tačiau individualių sporto šakų atstovai galbūt jaučia nuoskaudą. 2009 metais laimėjome rekordinį medalių skaičių, bet visa Lietuva buvo nusivylusi, nes Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė fiasko Lenkijoje Europos čempionate. Būna sėdžiu namie ir mezgu, žiūriu žinias, rodo naujienas apie krepšinį, NBA, kas kaip sužaidė, galvoju, negi Lietuvoje nieko daugiau nevyksta? Pakeliu akis – pasirodo vyksta, tik pranešama mažytėje eilutėje ekrano apačioje. Galbūt kažkas Europoje prizinę vietą laimėjo, bet tai ne taip svarbu... Mes, individualių sporto šakų atstovai sakome: ereliai skraido po vieną, o žvirbliai – būriais.
