Prie Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vairo trečiadienį vakare stojęs Dirkas Bauermannas garsėja geležinės gynybos sistema. „Mėginsime tapti viena geriausiai besiginančių komandų Europoje“, – ketvirtadienį prisistatydamas Lietuvos žiniasklaidai kalbėjo 55 metų krepšinio specialistas.
D. Bauermanas tvirtino, kad matė vilniečių rungtynių vaizdo įrašų, tačiau vaizdas gyvai aikštėje ir per kompiuterio ekraną skiriasi. Ketvirtadienį rytine treniruote, kurioje buvo skiriamas dėmesys gynybai ir deriniams „du prieš du“, vokietis liko patenkintas.
„Tai, ką pamačiau, man patiko. Žaidėjai ryte per treniruotę aktyviai dirbo. Rodysiu pavyzdį, kasdien sunkiai pats dirbdamas, atiduodamas visas jėgas krepšiniui ir būdamas pozityvus. Mėginsime tapti viena geriausiai besiginančių komandų Europoje. Ši komanda puikiai puola. Tačiau pirmiausia turime sulipdyti gerą gynybą. Aistra, didelis noras laimėti ir gynyba – pagrindinės gero žaidimo detalės“, – teigė jis.
– Anksčiau buvusiems treneriams sustatyti geros gynybos nepavyko. Kaip manote, kodėl?
– Kiekvienas treneris susiduria su jaunąja karta, kuri dažniausiai galvoja apie puolimą. Jie nori pelnyti taškų, tačiau turi suvokti, kad svarbiausias dalykas yra laimėti. O tai padaryti galima tik išlikus kartu su komanda ir gerai ginantis. Trenerių toks darbas – priversti vaikinus patikėti savo sistema. Ši komanda gali gerai žaisti. Pradėti reikia nuo gynybos ir greitų kontratakų.
– Kas sunkiau dabar jums atrodo – laimėti Lietuvos čempionų titulą su Vilniaus komanda ar tapti Europos čempionais su Lenkijos rinktine Slovėnijoje?
– Šiuo metu viskas man rūpi tik Vilniaus komanda. Ši komanda per kiekvieną treniruotę turi tapti geresnė. Jei laimėtume Lietuvos čempionatą, o tai yra mūsų tikslas, būtų nuostabu. Šie dalykai nėra lyginami.
– Pasirašėte sutartį šiam sezonui. Ar ilgai planuojate likti Lietuvoje?
– Tikiuosi, kad iki mirties (juokiasi). Viliuosi, kad tai nutiks ne rytoj. Norint, kad lydėtų sėkmė, reikia dirbti ilgai. Su klubais, kuriuos treniravau anksčiau, dirbau ilgai. Tikiuosi, „Lietuvos ryte“ liksiu ilgai. Komanda turi neįtikėtiną istoriją ir tradicijas. Negaliu apsakyti, koks esu patenkintas būdamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneriu. Manau, kad komanda tai supranta.
– Ar darbas Lenkijos rinktinėje ir Vilniaus komandoje netrukdys vienas kitam?
– Daugelis geriausių trenerių panašiai dirba. Šešis mėnesius nieko neveikiau, todėl dabar pats laikas ko nors imtis. Darau tai, ką labiausiai mėgstu – treniruoju.
– Ar negąsdina prasta Lietuvos klubų finansinė padėtis?
– Nemanau, kad mane, kaip trenerį, tokie dalykai gąsdina. Manau, kad finansinė situacija prasta visoje Europoje. Esu laimingas, kad netreniruoju Kipre (juokiasi).
– Kaip skiriasi trenerio darbas Vokietijoje ir Lietuvoje?
– Dažnai teko susidurti su Lietuvos komandomis. Gerbiu jūsų šalį, Lietuvos krepšinį. Trijų milijonų žmonių krepšinio šalis paruošia mažiausiai dešimtkart daugiau puikių NBA ir Eurolygos lygio krepšininkų nei Vokietija, kur gyvena 85 mln. žmonių. Tai nuostabu. Vokietijoje Lietuvą vadiname pasaulio krepšinio sostine. Kad ir kur dirbtum – tarptautiniu ar nacionaliniame lygmeniu, – turi gerai gintis, kurti lengvas progas taškams pelnyti ir laimėti. Tai nesikeičia, kad ir kur būtum.
– Koks jūsų pirmas tikslas?
– Pirmiausia norime laimėti VTB Jungtinės lygos rungtynes su Mariupolio „Azovmaš“ komanda sekmadienį. Pergalė padėtų mums prasibrauti į atkrintamąsias varžybas. Turime visą dėmesį sutelkti į vienas rungtynes. Sieksime pademonstruoti geriausią krepšinį. Prisimenu, kad 2011 metais šioje arenoje Vokietijos rinktinė žaidė su Lietuvos komanda. Pilnutėlė arena atsistojusi giedojo himną. Taip, kad net man, priešingos komandos treneriui, oda šiurpo. Emociškai tai buvo nepakartojama. Tikiuosi, kad į Vilniaus klubo rungtynes žmonės rinksis taip pat gausiai ir mus palaikys.
– Ar viliatės, kad kitą sezoną „Lietuvos rytas“ žais Eurolygoje?
– Mūsų tikslas žaisti Eurolygoje. Europos taurė taip pat yra fenomenalus turnyras, tačiau Eurolyga – kaip Kalėdos. Tai nuostabu.
– Per karjerą turėjote ne vieną progą žaisti Eurolygoje?
– Su savo komandomis žaidžiau devynis Eurolygos sezonus. Septynis su Lėverkuzeno „Bayer“ ekipa ir du su Bambergo „Brose Baskets“. Nemanau, kad daug trenerių praleido devynis sezonus Eurolygoje. Dar pridėkime keturis ar penkis Europos čempionatus, olimpines žaidynes ir tris pasaulio čempionatus. Manau, kad turiu daugiau nei reikia patirties dirbant tarptautiniu lygmeniu.
– Kaip nutiko, kad likote be darbo?
– Norėjau palaukti, kol atsiras tinkamas darbas. Pasiūlymų turėjau, tačiau nemaniau, kad verta jų imtis.
