Šiandien, balandžio 17 dieną, FK „Sūduva“ žaidėjui Craig'ui Thomson'ui sukanka 21 -eri. Gimtadienio proga fksuduva.lt kalbino Craig'ą ne tik apie futbolą, bet ir apie gyvenimo Marijampolėje ypatumus. Tikimės, kad smagus ir šiltas pokalbis pradžiugins ne tik futbolo mėgėjus rašoma pranešime pranešime spaudai.
Pradžioje apie futbolą...
- Ar komanda pailsėjo po sunkių rungtynių su Gargždų „Banga“?
- Na, manau, kad dvi dienos labai trumpas laiko tarpas, bet mes turime labai gerai pasirengusius žaidėjus, todėl tikiu, kad rytoj (FK „Sūduva“ susitinka su Klaipėdos „Atlantas“) visi rungtyniaus puikiai.
- O ar tau pakako poilsio?
- Aš dar jaunas ir geros fizinės būklės, dviejų dienų pakako, kad pailsėčiau, atgaučiau jėgas.
- Treneris tave gyrė po minėtų rungtynių, ar tau svarbus toks įvertinimas?
- Manau, kad kiekvienam žaidėjui yra svarbu ir smagu girdėti komplimentus, bet jie neturi būti dažni, kad neužsiriestų nosys (juokiasi). Džiugu, kad galėjau padėti komandai, tikiuosi, kad galėsiu dar ne vieną kartą jai padėti.
- Ar manai, kad jau įgavai optimalią formą?
- Šiuo metu dar nesu geriausios formos. Manau prireiks 2 ar 3 rungtynių, kad pilnai „įsivažiuočiau“, turiu priprasti prie komandos. Juolab, kad nėra lengva žaisti, futbolo lygis Lietuvoje pakankamai aukštas, bet tikiu, kad jau labai greitai pasieksiu maksimaliai gerą formą.
- Gerai pasirodei rungtyniaudamas gynėjo pozicijoje. Galbūt šiame vaidmenyje jautiesi geriau nei žaisdamas saugo pozicijoje?
- Iš tiesų, gynėjo pozicijoje aš žaidžiau pastaruosius trejetą metų Edinburgo „Hearts“ komandoje, todėl man tai nebuvo naujiena. Atėjęs į „Sūduvą“ spėjau sužaisti 4 skirtingose pozicijose, tai didžiulis išbandymas man, bet gana smagus (juokiasi).
- Komandą kamuoja traumos, Chvedukas ir Borovskis negali padėti komandai. Kaip manai, tai įtempto tvarkaraščio pasekmė, atsitiktinimus ar tiesiog per daug šiurkštus varžovų žaidimas?
- Karolio (kalba apie Karolį Chveduką) atveju, tai buvo tiesiog šiurkščios atakos pasekmė. Jis geras žaidėjas ir man labai gaila, kad šiuo metu negali rungtyniauti.Dažniausiai tokios traumos nelaimingas atsitiktinumas, tačiau jeigu žaidėjai turėtų daugiau laiko tarp varžybų, aš manau, kad jie atsigautų daug greičiau ir geriau. Kiekviename sezone būna toks įtemptas metas, kai vienos varžybos veja kitas, dabar kaip tik toks momentas „Sūduvai“.
- Jau kuris laikas turi progą stebėti Lietuviško futbolo ypatumus. Kaip manai, ar mūsų futbolas agresyvumu gali lygintis su Škotijos futbolu?
- Škotijoje žaidžiamas labai greitas futbolas, turiu pastebėti, kad Lietuvoje taip pat vyrauja greito futbolo stilius. Būtent dėl šios priežasties abiejų šalių futbolas yra labai panašus. Esu pripratęs prie agresyvaus Škotiško futbolo, todėl Lietuviško futbolo niuansai manęs nestebina. Tačiau turiu pasakyti, kad toks žaidimo stilius labai kenkia patiems žaidėjamas.
- Kokia tavo nuomonė apie būsimus varžovus Klaipėdos „Atlantą“?
- Kiekvienas varžovas mums yra svarbus, kad ir su kuo žaistume privalome būti maksimaliai pasirengęs, susikoncentravę. Negalima atsipalaiduoti ir leisti sau daryti klaidas. Tikiuosi, varžybose su šia komanda išvengsime klaidų ir laimėsime.
- Na, o dabar atitrūkime šiek tiek nuo futbolo ir pakalbėkime apie tavo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje esi 4 mėnesiai. Šiuo metu gyveni Marijampolėje, ar spėjai priprasti prie gyvenimo mažame mieste?
- Na, aš juk privalau prie to priprasti (juokiasi). Gyvenimas čia ir Edinburge, iš kurio atvykau, absoliučiai skiriasi. Edinburgas didžiulis miestas, ten visada esi apsuptas daugybės žmonių, o čia to nėra. Tiesa, gyventi mažame mieste patogu, parduotuvės ir kavinės yra visai greta mano namų, todėl bet kada galiu ten nueiti. Nuolat palaikau kontaktą su savo šeima ir draugais, todėl šiek tiek lengviau apsiprasti su pasikeitusiu gyvenimo ritmu.
- Ko labiausiai pasiilgsti būdamas toli nuo namų?
- Be abejo šeimos ir draugų, artimų žmonių. Dar labai pasiilgstu vairavimo, nes čia neturiu automobilio. Turiu pasakyti, kad atvykus čia teko užmiršti savo hobį – gyvendamas Škotijoje labai mėgau žaisti golfą. Mano gimtinėje tai itin popiuliarus žaidimas, vien tik aplink mano namus yra 10 golfo aikštynų. Deje, Lietuvoje, o ypač Marijampolėje, nėra galimybių užsiimti šiuo sportu. Galėtų kas nors ir čia įrengti keletą aikštynų (šypsosi).
- Tiesa, kiek ilgai ketini užsibūti Lietuvoje?
- Na, kontraktas su „Sūduva“ galioja iki liepos pabaigos, o kas bus vėliau nežinau, gal pratęsiu sutartį su Marijampolės klubu, o gal kelsiuosi atgal į „Hearts“ klubą...kol kas sunku pasakyti.
- Kaip sekaksi bendrauti su komandos nariais?Gal su kažkuo susibičiuliavai artimiau?
- Gyvenu visai netoli Povilo Leimono, Vaido Slavicko, Sergėjaus Loginovo. Su jais bendrauju dažniausiai. Tiesa, dar nuo „Hearts“ laikų pažįstu Ričardą Beniušį. Na, o treniruočių, metu daugiausiai bendrauju su Rafaeliu Ledesma, jis gerai kalba tiek angliškai, tiek lietuviškai, todėl dažnai tampa vertėju, nes, turiu pripažinti, ne visada suprantu ką kiti man sako angliškai (juokiasi). Manau, kad po keleto savaičių susidraugausiu su visais.
- Rytoj tavo 21-asis gimtadienis, su kuo nuoširdžiai sveikiname, ar bėgant metams daraisi išmintingesnis?
- Man dar tik 21-eri, nenoriu net pagalvoti apie bėgančius metus ar senatvę! Ech, kad galėčiau visada būti 21 -erių...
- O kaip švęsi savo gimtadienį?
- Aš jo labai laukiu, džiugu, kad mano šeima šią dieną bus kartu su manimi. Į Lietuvą jau atvyko mano tėtis, po poros dienų į Lietuvą atskris mama, dar ir draugai žadėjo mane aplankyti, todėl nesijausiu vienišas per savo gimtadienį. Labai dėl to džiaugiuosi, įsivaizduokit, kaip būtų sunku tokią dieną praleisti vienam ir dar svetimoje šalyje...
