Šeštadienį Vilniuje, „Siemens“ arenoje, vykusio tarptautinio bušido „Hero's 2011 World Grand Prix“ turnyro nugalėtoju tapo lietuvis Egidijus Valavičius, finale nugalėjęs lenką Krzysztof Morzyszek.
E. Valavičius pirmojoje kovoje su vokiečių Hendriku Oschamannu jau pirmomis pirmojo raundo sekundėmis savo smūgiais nokautavo varžovą. Finalas truko taip pat neilgai - pirmame raunde pergalę lietuviui atnešė smūgis koja.
Ar nekeista, kad pergalę iškovojote būtent smūgiu koja? - žurnalistai paklausė E. Valavičiaus.
Neįmanoma prognozuoti, kaip baigsi kovą. Svarbiausia išeiti ir dirbti, o ne miegoti ir laukti, ką darys priešininkas. Svarbiausia, kad šiandien visiems patiko kova.
Kaip pavyko pirmoji kova?
Pirmojoje kovoje aš praleidau stiprų smūgį ir pats tai jaučiau, tačiau vėliau pataikiau ir varžovui. Po pirmosios kovos nejaučiau jokių skausmų, atvirkščiai - buvau pilnas jėgų, nes ji labai greitai baigėsi.
Kaip manote, ar padarėte viską, ką galėjote, ar galėjote dar greičiau baigti kovas?
Iš paskutinio priešininko tikėjausi, kad jis labiau eis į parterį, kovos su kojomis, bet jis dirbo stovėsenoje. Tai neprognozuojama. Aš negalėjau tikėtis tik jo stipriųjų pusių, mat tuomet labai lengvai galėjau praleisti smūgį, kurio nesitikėjau.
Lietuvoje kovoti lengviau ar sunkiau?
Kovojant Lietuvoje jaučiama didesnė atsakomybė. Visi iš tavęs kažko nori, klausinėja, kaip sekasi. Aš jaučiausi gerai, bet atsakomybė prieš savo žmones, draugus ir svečius yra milžiniška. Kartais Lietuvoje kovoti yra sunkiau. Nes kai kovoju užsienyje būna dar įdomiau, kai kitos šalies kovotoją labiau palaiko. Tuomet kyla azartas.
Kelintą čempionų diržą iškovojote šiandien?
Tai antras mano diržas. Tačiau koviniuose menuose viską lemia vienas smūgis, todėl ir anksčiau turėjau šansų iškovoti titulą, bet praleidus vieną smūgį pralaimėjau. Aš nesijaučiu stipriausiu pasaulyje, nes yra daug kovotojų ir visi kovoja kaip lygus su lygiais. Dėl to visuomet stengiuosi įvertinti savo priešininkus. Juk ankstesniame turnyre išėjau kovoti, praleidau vieną smūgį ir viskas - čempiono nebeliko.
Ginti čempiono diržą dabar bus sudėtingiau nei buvo jį iškovoti?
Pirmą kartą laimėti diržą nori daug labiau bei jį apginti. Tuomet, kai nori titulo stengiesi iš visų jėgų, sieki to bet kokia kaina, dirbi. Jaunimas dabar kabinasi į atlapus. tegu jie tik dirba - sėkmės jiems.
Ar yra talentingo jaunimo Lietuvoje?
Tikrai yra. Šioje svorio kategorijoje galbūt nelabai, bet lengvo svorio kategorijoje yra labai šaunių žmonių. Pavyzdžiui, Ingas Barysas, Arnas Šakočius. Nesvarbu, kad vienas iš jų šiandien pralaimėjo. Tegu jie tik dirba ir jiems pasiseks. Juk pralaimėjimai užgrūdina, priverčia padaryti išvadas.
O jūs iš pralaimėjimų išvadas padarote?
Taip. Bet kartais nesuprantu, ko nori Lietuvos žmonės. Nes jeigu tu laimi, tai reiškia, kad kovoji su silpnais varžovais, o jeigu pralaimi - pats esi silpnas. Reikėtų daug kam apsispręsti, ko nori iš tų kovų.
