Lėktuvas iš Paryžiaus Vilniaus oro uoste nusileildo 16:30 val., o laukimo salėje lietuvę pasitiko aibė žmonių ir žurnalistų.
Plojimais, sveikinimais ir gėlėmis sutikta bronzos medalio laimėtoja netrukus atsakė į žurnalistų klausimus.
Ar tikėjotės, kad jus pasitiks tiek daug žmonių?
Galvojau, kad atvažiuos pora draugų ir artimųjų. Bet toks didžiulis sutikimas... Kojos dreba, labai jaudinuosi. Startuoti buvo lengviau (juokiasi). Jau trečią kartą išgyvenu tas emocijas.
Ąžuolo vainikas sunkus?
Sunkus. Sunkus vainikas, medalis sunkus, kuprinė sunki. Viskas sunku (šypsosi). Aš nežinau, ar viskas kada nors apskritai susigulės. Atrodė, kad viskas taip nepasiekiama, bet treniruotėse matėsi tas geras rezultatas. Tiesiog neįtikėtina, kad viską pavyko išpildyti ir labai džiugu, kad tas darbas atsipirko.
Paskutiniai jūsų metrai finiše buvo tiesiog stebuklingi. Ką jūs galvojote tuo metu?
Treniruotėse mes visada lenktyniaujame vieni su kitais. Pavienės dvivietės merginos, kurios žaidynėse iškovojo penktąją vietą, visą laiką mane vydavosi. Aš galvojau, kad jos mane vejasi ir man dabar reikia pabėgti. Tiesiog žiūrėjau į savo takelį ir galvojau apie jas. Pavyko padaryti finišą, kuri darau namuose. Tiek ir tereikėjo, kad iškovočiau bronzos medalį Lietuvai (šypsosi).
Po olimpinio medalio praėjo jau savaitė. Ką spėjote nuveikti Paryžiuje?
Buvau palaikyti savo draugo Simono (Maldonio), kitų lietuvių. Jų užimta vieta – 5 vieta – yra nerealus pasiekimas. Tiesiog labai džiugu matyti, kad lietuvių įdėtas darbas atsiperka ir jų svajonės išsipildo. Labai džiugu, kad galėjau būti to dalimi.
Ar tiesa, kad dėl širdies draugo pasirodymo jaudinotės labiau nei dėl savojo plaukimo?
Taip ir yra (juokiasi). Aš ir treneriui sakiau, kad daug lengviau irkluoti nei žiūrėti.
Kokį įspūdį paliko šventinis podiumas?
Tai buvo neįtikėtina patirtis. Stovėjome vienoje salėje su 50 žmonių, ant kurių kaklų buvo medaliai. Nežinau, ar dar teks patirti kažką panašaus ateityje. Esu labai dėkinga.
Kodėl nusprendėte grįžti nelaukdama žaidynių uždarymo?
Todėl, kad aš Paryžiuje buvau jau 3 savaites ir man labai sunku – nuorvargis ir emocinis, ir fizinis. Nežinau, ar ištverčiau ir uždarymą ir visas tas emocijas. Norėjosi grįžti į savo lovą, savo namus, į savo saugią vietą.
Kokie artimiausi planai?
Pabūti su artimaisiais, šeima ir pailsėti.
Kai pailsėsite, kur žadate atšvęsti šią ypatingą pergalę?
Jūs pažiūrėkite, kiek čia žmonių. Net nebuvo laiko pagalvoti, čia turbūt reiks kokią atskirą salę užsakyti, kad galėtume su visais atšvęsti ir pasidžiaugti. Čia nėra vien mano, čia yra jūsų, Klaipėdos sporto centro, trenerio Karolio Sunklodo, visos Lietuvos nuopelnas.
Gal norite perduoti žinutę Dainiui Pavilioniui, kuris jums buvo nutraukęs finansavimą?
Ne, dėkui.
Kiek esate dėkinga Mindaugui Griškoniui ir kitiems, kurie atėję į federaciją prisiminė jus?
Mes tiesiog turėjome pokalbį. Buvo aiškios užduotys, ką turiu padaryti, kad atgaučiau finansavimą. Aš esu dėkinga, kad jie man davė aiškias užduotis ir planą, ką aš turiu padaryti. Aš tai įvykdžiau ir labai džiaugiuosi tuo.
Kokie artimiausi startai?
Dabar intensyvių krūvių neplanuoju, tik sveikatinimosi tikslais. Spalio pabaigoje dalyvausi varžybose JAV, kur bus „Top 4“ vyrų ir „Top 4“ moterų rungtis. Visada apie tai svajojau ir daug svajonių išsipildė. Tikrai pasimėgausiu rudeniu.
V. Senkutės sutiktuvės – šios naujienos viršuje esančiame lange.
