Brazilijos sostinėje naujai pastatytas čempionato stadionas „Estádio Nacional Mané Garrincha“ turi 2,5 MW galios saulės energijos jėgainę. Tai – daugiau, nei saulės energijos įsisavina 11 čempionate dalyvaujančių valstybių – Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Kamerūnas, Kolumbija, Kosta Rika, Ekvadoras, Hondūras, Iranas, Dramblio kaulo krantas, Urugvajus ir Gana. Visos šios šalys iš saulės energijos pagamina iki 2,5 MW elektros, nurodoma ataskaitoje.
Brazilijos stadionuose, kuriuose vyksta čempionato varžybos, bendra įrengtų saulės elektrinių galia siekia 5,4 MW. Be jau minėto 2,5MW galingumo „Estádio Nacional Mané Garrincha“ stadiono, saulės jėgainės įrengtos ir kitose arenose – „Mineirão“ Belo Horizonte (1,4MW galios), „Itaipava Arena“ Pernambuco mieste (1MW galios) ir „Maracanã“ stadione (500KW galios), kuriame vyks čempionato finalinės rungtynės.
„Galime pasidžiaugti, kad jeigu Lietuva dalyvautų šiame futbolo turnyre, ji nebūtų išplėtusi šio 11 valstybių sąrašo. Mat mūsų šalyje saulės jėgainėse pagaminama 61 MW elektros. Be to, didžiausia Lietuvos saulės elektrinė – Sitkūnų saulės energijos parkas, kuriame sumontavome net 10 666 saulės modulius, yra nežymiai galingesnė už minėtą „Estádio Nacional Mané Garrincha“ stadioną – 2,56 MW“, – komentavo atsinaujinančios energetikos projektų inžinerinės bendrovės „Renvia“ plėtros vadovas Ruslanas Sklepovičius.
Britų išleistoje ataskaitoje pažymima, kad Brazilijoje vykstantis čempionatas yra žaliausias – stadionai pagamins daugiau energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei bet kuriame ankstesniame pasaulio futbolo čempionate. Prie tokio pasiekimo prisidėjo ir tai, jog šį čempionatą remia Kinijos saulės energijos ir fotovoltinių elementų gamintoja „Yingli Green“.
Tiesa ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis planetos gyventojų vis dar gyvena be elektros, o atsinaujinanti energetika yra efektyviausias būdas mažinti šią atskirtį.
„Kaip rodo Pasaulio banko statistika, iki šiol maždaug penktadalis planetos gyventojų – apie 1,2 mlrd. – neturi elektros ir gyvena energetiniame nepritekliuje. Daugiausia tai – besivystančios šalys, kuriose ribotas elektros prieinamumas stabdo ekonomikos augimą, sveikatos ir švietimo prieinamumą milijonams žmonių. Šiuose regionuose tikslinga ne plėtoti nacionalinius elektros skirstymo tinklus, kaip Vakarų valstybėse, o remtis mažesnio galingumo atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vandens ir vėjo – elektrinėmis“, – teigė „Pracitcal Action“ vykdomasis direktorius Simon Trace.
Tokiai nuomonei pritaria ir „Renvia“ atstovai. „Alternatyvios energetikos projektai yra efektyviausias sprendimas decentralizuotam elektros aprūpinimui – jėgainės gali būti įvairaus galingumo ir aprūpinti tik vietines bendruomenes. Tokie projektai taip pat paskatina plėtrą regionuose. Pavyzdžiu Lietuvoje gali būti Vievis, kuriame 70 proc. reikiamos šilumos ir elektros energijos pagaminama lokaliai, iš biodujų“, – įsitikinęs R. Sklepovičius.
Jo nuomone, Lietuvoje iš saulės energijos pagaminamos elektros kiekį taip pat turėtume didinti. „Būtų normalu, kad Lietuvoje saulės elektrinėse pasigamintume bent 200 MW elektros. Tai sudarytų apie 3 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros“, – sakė „Renvia“ plėtros vadovas.
