Dabar Kėdainių „Nevėžio“ klubo vidurio puolėjas M. Kupšas – vienas labiausiai patobulėjusių Lietuvos krepšininkų.
Per porą metų aukštaūgis padarė didžiulę pažangą ir tikisi grįžti į stipriausią šalies komandą. Praėjusį savaitgalį 24 metų 215 cm ūgio M. Kupšas LKL čempionato rungtynėse su Panevėžio „Lietkabeliu“ driokstelėjo iš peties. Jis pagerino net šešis karjeros ir septynis šio sezono asmeninius rekordus.
M.Kupšas žaidė daugiausia minučių (42), metė ir pataikė daugiausia dvitaškių (9/13) bei baudų (8/9), perėmė daugiausia kamuolių (3), blokavo daugiausia metimų (4), pelnė daugiausia taškų (26) ir surinko daugiausiai naudingumo balų (35). Šeši iš šių rodiklių yra karjeros rekordai (išskyrus atliktų baudų metimų skaičių). Mindaugas užima trečią vietą lygoje pagal efektyvumą (15,8 naud. bal.), penktą – pagal atkovotus kamuolius (6,5), devintą – pagal rezultatyvumą (12,9 tšk.).
„Nevėžis“ su M. Kupšu šį sezoną išvykoje nukovė patį „Žalgirį“, o Mindaugas į buvusios ekipos krepšį įmetė 15 taškų. Kitose rungtynėse su žalgiriečiais „centras“ pelnė 17 taškų, atkovojo 10 kamuolių, o trečiame mače prieš LKL čempionus surinko 14 taškų.
Kėdainių „bokštas“ tapo nepalyginamai agresyvesnis nei anksčiau puolime. Jis pirmauja LKL pagal išprovokuotas pražangas (5,04), yra trečias daugiausia dvitaškių metimų atlikusių krepšininkų sąraše (vid. 8,52).
M. Kupšas anksčiau, be „Žalgirio“, rungtyniavo Kauno „Baltų“, „Lietkbabelio“, Talino „Kalev/Cramo“ ekipose. Šio sezono pradžioje „centras“ rungtyniavo Austrijos lygoje, bet ten neradęs laimės grįžo į Lietuvą.
„Tai pirmas sezonas, kai Kupšas tikrai žaidžia krepšinį. Anksčiau jis dažniausiai sėdėdavo ant suolo. Mindaugas atliko didelį žingsnį į priekį. Turėtų žengti dar didesnį, nes jis dar palyginti jaunas“ – taip Kėdainių komandos aukštaūgį apibūdino jos treneris Ramūnas Cvirka.
Portalas TV3.lt kalbėjosi su M. Kupšu.
Kuo paaiškintumėte tokį savo įspūdingą žaidimą per rungtynes su „Lietkabeliu“?
Tiesiog buvo palanki diena, gerai jaučiausi, atsidurdavau reikiamoje vietoje. Aišku, tokį žaidimą lėmė ir nuoskelus darbas. Pavyko naudingai sužaisti gal ir dėl to, kad tiesioginis varžovas Jurica Žuža yra veteranas, nelabai greitas. Kita vertus, jis labai patyręs krepšininkas.
Dvikovoje su Panevėžio komanda J. Žužai nuskėlėte dantį bei traumavote jam koją? Kaip tai nutiko?
Nustebau, kai perskaičiau kai kurių žurnalistų antraštes, kad aš traumavau Žužą. Gal kai kam nepagrįstai pasirodė, kad aš sužeidžiau varžovą tyčia. To tikrai nebuvo. Tiesiog pasitaikė žaidybinis epizodas, gal didesnis kontaktas buvo, todėl taip nutiko.
LKL pirmenybėse „Nevėžis“ užima priešpaskutinę, 9 vietą – dviem pergalėmis atsiliekate nuo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ir dviem laimėjimais lenkiate Alytaus „Dzūkiją“ Ar keliate sau tikslą pakilti iki 8 pozicijos ir patekti į atkrintamąsias varžybas? O gal svarbiausias uždavinys – neužimti paskutinės vietos ir neiškristi į žemesnę lygą?
Mūsų treneris Cvirka kartoja, kad žvalgytumėmės tik į viršų – stengtumėmės užimti kuo aukštesnę vietą, o ne galvotume apie iškritimą iš LKL. Manau, mes dar galime patekti į atkrintamąsias varžybas. Labai gaila, kad tik per plauką pralaimėjome „Lietkabeliui“.
Pastaruoju metu sparčiai tobulėjate. Kokius žaidimo elementus pavyko pagerinti? Ką dar reikia tobulinti labiausiai?
Pagavau žaidimo ritmą, nes gaunu nemažai minučių aikštėje. Pavyko pagerinti metimą iš vidutinio nuotolio, tapau greitesnis, staigesnis – atksiračiau nemažai antsvorio: anksčiau svėriau 134 kilogramus, o dabar 117-118.
Ar treniruojatės papildomai? Esate minėjęs, kad kai atstovavote „Žalgiriui“, kurį laiką salėje dirbote šešias valandas per dieną.
Taip, dirbu ir papildomai. Ypač daug dėmesio skiriu metimams, dažnai lankausi treniruoklių salėje. Gal anksčiau treniravausi kiek per mažai.
Darote nemažai klaidų – po 3,24 per mačą. Kiek dažniau klysta tik Utenos „Juventus“ įžaidėjas Rolandas Alijevas (3,24). Kodėl dažnai klystate?
Kartais priimu neteisingus sprendimus: noriu atlikti perdavimą, paskui suabejoju, uždelsiu ir iš to gimsta klaidos. Reikia man tobulinti ir perdavimą.Pasitaiko ir žingsnių, ir pražangų puolime.
Ar norisi grįžti į „Žalgirį“?
Žinoma. Tai juk stipriausia Lietuvos komanda. Jei pavyktu grįžti į Kauno komandą, manau, galėčiau padėti komandai ir Eurolygoje. Tikiu, kad nebūčiau minusinis.
Koks jūsų kaip krepšininko tikslas – pavyzdžiui, žaisti Eurolygoje, Lietuvos rinktinėje? O gal NBA? 2013 metais NBA naujokų biržoje nebuvote pakviestas.
Ateityje labai norėtųsi patekti į aukštesnio lygio klubą, kuris rungtyniauja Eurolygoje. Aišku, svajonė būtų atstovauti Lietuvos rinktinei. Apie NBA negalvoju. Na, jei netikėtai pasitaikytų šansas ten pakliūti, pasistengčiau jį išnaudoti.
Aikštėje LKL rungtynėse ne kartą teko susidurti su Jonu Valančiūnu. Esate teigęs, kad prieš jį gintis nėra labai sunku, daug sudėtingiau uždengti brolius Lavrinovičius. Nesijautėte prastesnis už Valančiūną? Kaip manote, kaip dabar susiklostytų jūsų akistata su „Toronto Raptors“ vidurio puolėju?
Dabar situacija visiškai pasikeitė. Jonas smarkiai, patobulėjo, priaugo raumenų. Jam tikrai dabar neprilygčiau. Juk Valančiūnas žaidžia NBA, o aš Kėdainiuose.
Kaip apibūdintumėte „Nevėžio“ strategą R. Cvirką?
Jis viską sustato į rėmus, neleidžia daug improvizuoti. Kartais gal mums trūksta improvizacijos, bet apskritai treneriu esu patenkintas.
Rimtai pradėjote žaisti krepšinį tik būdamas 16 metų? Kodėl?
Taip jau išėjo. Lankiau lengvosios atletikos, futbolo, šachmatų treniruotes. Be to, intensyviai žaidžiau tinklinį, kvadratą.
