Slidinėjimas užsienio kalnų kurortuose tarp lietuvaičių plinta it nesustabdomas virusas. Kelionių organizatorių duomenimis, šiemet didžiausi slidininkų, snieglentininkų srautai plūs į Austrijos Alpes. Kad atostogos kalnuose teiktų kuo daugiau malonumo, kalnams rekomenduojama pasiruošti iš anksto. Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ kartu su Lietuvos sporto universitetu (LSU) sukūrė 10-ies mokomųjų filmų ciklą, skirtą pradedantiesiems ir jau kalnus išmėginusiems žiemos sporto aistruoliams. Nuolat naujais filmais papildomą slidininko, snieglentininko pradžiamokslį rasite internete.
Slidinėjant ar čiuožiant snieglente kūnas patiria maksimalų įmanomą fizinį krūvį. Todėl pirma, kuo vertėtų užsiimti vos apsisprendėte vykti į kalnus, yra fizinis pasirengimas. Taip ant kalnų jausitės ne tik tvirčiau ir patirsite daugiau malonumo, bet ir apsisaugosite nuo galimų traumų.
„Kuo silpnesni raumenys, tuo didesnis krūvis tenka sąnariams, sausgyslėms – atsiranda rizika jas patempti ar net nutraukti. Kai raumenys silpni, padidėja kaulų lūžių tikimybė, mat žmogus neturi jėgų pristabdyti kritimo iš didesnio aukščio ar kūnui ypač nenatūralios padėties. Slidinėjant gebėti kontroliuoti savo kūną raumenų dėka – labai svarbu“, - sakė ir pats apie 20 metų slidinėjantis reabilitologas Vytenis Trumpickas.
„Tez Tour“ kartu su LSU parengtuose mokomuosiuose filmuose demonstruojami pratimai, skirti sustiprinti slidinėjant ar čiuožiant snieglente labiausiai dirbančių kojų, sėdmenų, nugaros raumenų grupes. Pratimai demonstruojami sporto klube, tačiau taip pat parodoma, kaip jie gali būti atliekami ir namų sąlygomis.
Ruoštis kalnams iš anksto bei sustiprinti kūną rekomenduoja ir dainininkas, muzikos prodiuseris Lukas Pačkauskas, kuris iš aistros kalnams įgijo čiuožimo snieglente instruktoriaus kvalifikaciją.
„Tiems, kas dar tik mokosi čiuožti ir vyksta į kalnus pirmą kartą, reikia nusiteikti daug kantrybės pareikalausiančiam darbui. O kad būtų nors truputį lengviau, verta pasiruošti kalnams iš anksto – šiek tiek paprakaituoti sporto salėje ar namuose, - sakė L. Pačkauskas. – Labai dažnai lietuviai keliauja į kalnus taip nusiteikę, tarsi jau būtų juos nugalėję, nors patirtis rodo, kad dažniausiai būna atvirkščiai“.
Pasak snieglentei pirmenybę teikiančio Luko, pasirengimas ir čiuožiantiems slidėmis, ir pasirinkusiems snieglentę yra panašus – reikia stiprinti kojų ir nugaros raumenis: „Čiuožinėjant kalnuose nuovargis yra žymiai didesnis nei Liepkalnyje ar „Snow arenoje“. Trasos ten – ne 100-200 metrų, kai nespėji nusileisti ir jau vėl kyli keltuvu, o keli kilometrai, tad net ir čiuožiant su pertraukėlėmis ir vis pasiilsint dienos pabaigoje raumenims tekęs krūvis labai pasijunta“.
Susipažinus su fiziniais pratimais, palengvinsiančiais slidininkų vargus, toliau mokomųjų filmų cikle pateikiami slidininko ir snieglentininko pradžiamoksliai. Iš Druskininkų „Snow arenoje“ nufilmuotų filmų, kurių kiekvienas – apie 5 min. trukmės, galima mokytis pirmųjų žingsnių su slidėmis, taip pat pademonstruojama bazinių snieglentininko judesių.
„Vaizdo pradžiamoksliai yra naudingi, nes medžiagą gali žiūrėti daug kartų. Žinoma, vėliau, jau kai esi ant kalno, labiausiai reikalingas kito žmogaus, o geriausia – instruktoriaus, patarimas. Vis dėlto pasimokyti technikos ar prisiminti tai, kas kiek primiršta, nes gal ne kiekvienas į kalnus vyksta kasmet, yra naudinga ir tam puikiai tinka mokomoji vaizdo medžiaga“, - sakė L. Pačkauskas.
Kad slidinėjimas tarp poilsiautojų iš Lietuvos tampa itin paklausia pramoga, kuriai ruoštis būtina iš anksto, rodo ir „Tez Tour“ pardavimų statistika. „Jau vien per išankstinius žiemos sezono pardavimus, kurie vyko praėjusią vasarą, pardavėme apie 60 proc. visų mūsų suformuotų ateinančios žiemos slidinėjimo kelionių“, - sakė „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Visas iš 10-ies filmų sudėtas mokomųjų filmų ciklas elektroninėje erdvėje pasirodys per ateinantį mėnesį – informacija bus talpinama kas kelias dienas.
