Pasak 1988 m. slidinėjimo olimpinės čempionės Vidos Vencienės, žiemos sportas Lietuvoje sukasi tarsi užburtame rate. Visuomenė viską matuoja pergalėmis, bet jų pasiekti negalima be ilgalaikių investicijų. Kai kurie perspektyvūs atletai palieka aktyvų sportą. Vis dėlto optimizmo nestokojanti čempionė tikisi teigiamų pokyčių.
Kalendorinė žiema – visai čia pat. Daugumos žiemos sporto šakų sezonas jau prasidėjo. Kitų – pavyzdžiui, biatlono, elito sportininkai dar tik laukia starto. Apie naująjį sezoną kalbėjomės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto referente žiemos sporto šakoms Vida VENCIENE.
Sportininkai išeina
–Šis sezonas yra poolimpinis. Ar tai reiškia, kad jis bus ramesnis?
– Iš dalies–taip. Treneriai ir sportininkai kurs naujas programas, analizuos, kas buvo padaryta ne taip. Galima sakyti, kad šis sezonas nėra toks įtemptas, kaip ateinantis, kai vėl prasidės olimpinės atrankos. Per poolimpinį sezoną galima išbandyti naujas metodikas, treniruočių procesą. Kita vertus, šiemet varžybų netrūks. Vyks slidinėjimo pasaulio čempionatas. Biatlono pasaulio čempionatai vyksta kasmet. Vasario 12-19 d. Čekijoje, Liberece, vyks Europos jaunimo olimpinis festivalis. Jis rengiamas kas dvejus metus. Lietuviai dalyvaus keturiose sporto šakose, kurios mums tapo jau tradicinės–tai biatlonas, slidinėjimas, kalnų slidinėjimas ir dailusis čiuožimas.
– Perspektyvūs sportininkai–biatlonininkas Mindaugas Kavoliūnas ir slidininkas Mantas Strolia–nutarė pasitraukti iš aktyvaus sporto. Pirmasis išvyko į Londoną, antrasis nutarė tapti karininku. Ar tokie ankstyvi pasitraukimai žiemos sporte netaps tendencija?
– Neduok Dieve, kad taip būtų. Šių vaikinų labai gaila. M.Strolia teikė labai daug vilčių, jis yra labai stiprus fiziškai. Bet jis baigė mokslus, tapo magistru. Galima sakyti, kad sportininkai, baigę mokslus, lieka be socialinių garantijų. Jie pradeda analizuoti padėtį, dėlioti prioritetus. Galima suprasti, kodėl sportininkas išeina. Žiemos sportas yra sudėtingas ne tik fiziškai, bet ir techniškai. Jei neturėsi brigados, kuri viską paruoš kaip reikia, iškart prasidės pralaimėjimai. Būkime atviri, mes Lietuvoje negalime sportininkams užtikrinti tokio pasirengimo, koks turėtų būti. Juk mūsiškiai bendrauja su kitų šalių sportininkais, žino, kaip yra kitur. M.Kavoliūnas yra labai jaunas sportininkas. Manau, jam irgi teko susidėlioti prioritetus. Mes iš karto norime rezultato, o ištvermės sporto šakose reikia mažiausiai 10 metų, kad kalbėtum apie elitą, pirmąjį dešimtuką.
Sočiui rengiamasi
–Dabar turbūt reikia mąstyti, kaip išlaikyti kitus sportininkus?
– Be abejo. Federacijų finansavimas yra labai sumažėjęs. Iš biudžetinių pinigų nuvažiavus į pasaulio ir Europos čempionatus, sunku surasti lėšų prisidėti ir prie vaikų ugdymo. Iš tiesų man kartais darosi baisu. Šiemet džiūgaujama, kad Lietuvos sportininkai rodo aukštus rezultatus ir kartais pasakoma: štai, jie laimi net be pinigų. Bet juk tai ne šių ir ne praeitų metų įdirbis. Dirbama turint seną bazę. Gal dar metus ar dvejus pavyks laimėti. Ką kalbėti, jei negalime išsiųsti sportininko į pasaulio taurės etapus. Juk jie turi nuolat suktis varžybose. Kartais pasigirsta replikos: pas mus yra žiema, jie gali ir čia treniruotis. Ne. Lapkričio pabaigoje prasideda pasaulio taurės etapai ir jei juose nestartuosi, lygis nekils. Didžiausias nerimas–dėl jaunimo. Išeina kažkoks užburtas ratas. Atrodo, atsirado perspektyvi biatlono berniukų komanda. Tačiau išlaikyti sportininkus labai sunku. Fanatiško federacijų vadovų atsidavimo dėka jie pereina mokomąjį procesą, bet taip, kaip reikia, pasirengti negali. Visur jaučiamas sunkmetis, bet kitose šalyse požiūris yra kitoks. Mes savo delegaciją į jaunimo festivalį sumažinome iki minimumo. Tai, ką leidžia kvotos, pjovėme perpus.
– Suprantama, kad dabar daugiausiai kalbama apie 2012 m. Londono vasaros olimpiadą. Nebijote, kad 2014 m. Sočio žiemos olimpiada bus pamiršta?
– Nemanau. Žinome, kad dabar sunkmetis. Ir Londono kandidatų pirmajame sąraše yra tik 13 žmonių. Noriu tikėti, kad sunkmetis praeis ir viskas susidėlios. Rinktinės suformuotos, naujų žmonių vargu ar atsiras. Pasirengimas vyksta be pertraukų. Slidinėjimo komanda turėjo galimybę treniruotis aukštikalnėse, dabar jie mėnesiui išvažiavę ant pirmojo sniego. Pasirengimas nenutrūkęs, tik mes negalime aprūpinti pragyvenimo lėšomis. Kaip ir M.Strolios atveju. Kol jis buvo studentas, apie nieką nereikėjo galvoti. Dabar reikia gyventi, o mes rimtai padėti negalime. Sportininkai susimąsto, kas bus toliau. Pasirengimas nėra šimtaprocentis, bet jis vyksta. Aš mąstau optimistiškai.
–Minėjote, kad iki Sočio vargu ar atsiras naujų žmonių...
– Labai naujų pavardžių tikėtis sunku. Be abejo, vaikai auga. Slidinėjimo srityje yra jauna mergaitė Ingrida Ardišauskaitė. Šiemet ji turėjo galimybę rengtis su pagrindine rinktine. Mergaitė tikrai talentinga, duomenys–labai aukšto lygio.
Vilties spinduliai
– Lietuvoje pastaraisiais metais populiarėja ledo ritulys. Ar galima tikėtis, kad pakils ir mažiau kultivuojamos individualios sporto šakos?
– Visada reikia tikėtis. Daug kalbama apie greitojo čiuožimo trumpajame take atstovę Agnę Sereikaitę. Ji tikrai talentinga mergaitė. Gaila, kad ji negalėjo ir negalės dalyvauti jaunimo olimpiniame judėjime. Liberece programoje nebus čiuožimo trumpajame take. Kai 2012 m. vyks jaunimo olimpinės žaidynės, Agnė jau netiks pagal amžių. Tikėtis reikia. Niekur nedalyvauti būtų lengviausia. Tačiau yra žmonių, kurie gyvena žiemos sportu. Jaunimo festivaliuose mes tikrai neatrodome blogai, bet akivaizdus atsilikimas atsiranda esant vyresniems. Sportininkas gali būti talentingas. Tačiau galbūt jam vieną sezoną nepasiseka ir jis nepatenka į rinktinę. Tada jis lieka be nieko. Gaila. Negalime išlaikyti talentų ir sudaryti jiems sąlygas.
–Žadama, kad balandį bus atidaryta slidinėjimo trasa Druskininkuose. Gal ateis diena, kai Lietuvos sportininkai galės treniruotis savo šalyje, o ne užsienyje?
–Trasa turėtų būti didelis postūmis kalnų slidinėjimui. Ta proga noriu pasidžiaugti. Iki šiol turėjome tik vieną sportininką Vitalijų Rumiancevą. Dabar turime visą 1994-1995 m. gimusių berniukų komandą. Ir iš jų sklinda didelis optimizmas, motyvacija. Jie treniruojasi kartu su Austrijos ir Rusijos komandomis. Tikiuosi, kai atsidarys bazė, reikės mažiau investicijų kelionėms į užsienį. Lietuvos sportininkams beprotiškai sunku neturint kalnų, bet vis tiek yra komanda. Tai pasiekiama dėl begalinio noro. Jei bus bazė, bus tikrai lengviau, bus galima sportuoti ir vasarą. Kad tik kuo daugiau atsirastų tokių dalykų. Dabar renovuojama ir biatlono bazė Ignalinoje. Tik neduok Dieve, kad kol turėsime bazes, neliks jaunimo. Kaip ir minėjau, yra užburtas ratas. Visuomenė nori rezultato labai greitai, bet sporte taip nebūna.
Gyvenimas keičia planus
–Dukart pavartojote žodžius “užburtas ratas". Kaip iš to rato pabėgti?
–O kaip jūs manote?
–Sakyčiau, kad padėtų tik ilgalaikės investicijos, neatsižvelgiant į vienų metų rezultatus.
– Taip, tai padėtų išlaikyti žmogų. Blogiausia, kad taip neišeina. Po 2006 m. Turino olimpinių žaidynių ketverių metų ciklas pasirengimo atžvilgiu buvo gana normalus. Sportininkai galėjo pasirengti bent jau 80 proc. Viskas lyg ir ėjo geryn, atsirado biatlono jaunimo rinktinė, kalnų slidininkai. Ir dabar staiga vėl viskas sumažėjo, visas bendras sporto biudžetas. Žinoma, turi būti ilgalaikė programa, bet gyvenimas koreguoja ir daro savo. Sportininkai neturi nė pusės to, ką turėjo per praeitą ketverių metų ciklą. Bet tai galima pasakyti ne tik apie žiemos sportą. Žaviuosi mūsų sportininkų užsispyrimu ir valia. Net mūsų geriausi sportininkai neturi to, ką turi užsieniečiai.
SVARBIAUSIOS ŽIEMOS SPORTO DATOS
(varžybos, kuriose turėtų dalyvauti lietuviai)
Sausio 24-30 d.–dailiojo čiuožimo Europos čempionatas Šveicarijoje;
sausio 25-31 d.–slidinėjimo jaunimo pasaulio čempionatas Estijoje;
sausio 27–vasario 5 d.–biatlono jaunimo pasaulio čempionatas Čekijoje;
sausio 27–vasario 6 d.–pasaulinė studentų žiemos universiada Turkijoje;
vasario 12-19 d.–Europos jaunimo žiemos sporto olimpinis festivalis Čekijoje;
vasario 19-27 d.–biatlono Europos čempionatas (iki 26 metų) Italijoje;
vasario 23–kovo 6 d.–slidinėjimo pasaulio čempionatas Norvegijoje;
vasario 25-27 d.–greitojo čiuožimo trumpajame take jaunimo pasaulio čempionatas Italijoje;
vasario 28–kovo 6 d.–dailiojo čiuožimo pasaulio jaunimo čempionas Pietų Korėjoje;
kovo 3-13 d.–biatlono pasaulio čempionatas Rusijoje;
kovo 21-27 d.–dailiojo čiuožimo pasaulio čempionatas Japonijoje;
balandžio 17-23 d.–ledo ritulio pasaulio I diviziono B grupės čempionatas Ukrainoje.
Arūnas ABROMAITIS
