Keturis kartus dužęs automobilio stiklas, balansavimas kabant ant prarajos krašto, pramuštas automobilio radiatorius bei pavojingai kaistantis variklis, sulaužyti amortizatoriai ar pilnai sutrūkęs stabdžių diskas – daugybė incidentų, galėjusių baigtis labai liūdnai.
Tai faktai, kurie byloja apie „OSCar 03“ automobilio modelį, kuris vairuojamas Benedikto Vanago, įveikė žymiausias ralio maratonų planetos pirmenybes – Dakaro ralį bei nepateko į juodąją statistiką, kurioje beveik pusę startavusių automobilių negali įveikti viso apie 10 tūkstančių kilometrų, siekiančio lenktynių maršruto. Už 2,5 mėnesio Pietų Amerikoje startuosiančiame 2014 metų Dakare lietuvis kartu su naujuoju šturmanu Andrejumi Rudnickiu važiuos specialiai pagal jo poreikius patobulintu „OSCar 03“ modeliu, teigiama pranešime spaudai.
Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos pilotų Benediktui Vanagui uždavėme keletą klausimų, susijusių su šiųmečiu automobilio modeliu.
Kodėl būtent toks modelio pasirinkimas buvo padarytas šiemet?
Automobilio pasirinkimas – labai kompleksinis reikalas. Rinkoje visada egzistuoja pasirinkimo laisvė. Mūsų atveju priežastys – labai pragmatiškos. Visų pirma, dėl nesėkmių trasoje dar pirmosiomis šių metų Dakaro dienomis, mes nebegalėjome panaudoti viso automobilio potencialo. „OSCar“ tikrai gali atvažiuoti aukščiau nei 65-oje absoliučios įskaitos pozicijoje, tad galime padaryti geresnį rezultatą nei tai ką pasiekėme šiais metais. Finansinės komandos galimybės taip pat nėra beribės.
Šiais metais norint padaryti sprendimą, įsigyjant automobilį, kokį naudoja lyderiai, bei pagrindines atsargines jo dalis, būtų mūsų biudžetą padidinę dar 1.2 milijono litų. Šiai dienai tokių galimybių neradome. Kadangi dar tik kaupiame patirtį Dakaro lenktynėms, geresnį automobilį spėsime įsigyti ateityje.
Kuo skiriasi „OSCar“ nuo Dakaro nugalėtojų automobilių?
„OSCar“ buvo sukurtas kaip pigesnė alternatyva gamyklinių komandų naudojamiems bolidams. Pagrindinė „OSCar“ konstruktorių mintis buvo pagaminti galingiausios, T1 klasės automobilį, kuris būtų patikimas sunkiausiuose ralio maratonuose bei santykinai nebrangiai aptarnaujamas lenktynių metu. Manau, kad latvių kūrėjams tai dalinai pavyko. „OSCar“ jau ne vieną kartą yra įrodęs, kad gali atvažiuoti į lenktynių finišą.
Jei šnekame apie bolido greitį, tai matome, kad naujausi gamyklinių komandų gaminti sportiniai automobiliai yra greitesni nei „OSCar“ bent 15 procentų. „OSCar“ yra tvirtai suręstas, tačiau savo ruožtu ir sunkesnis, kas tikrai stipriai trukdo varžytis su naujausią techniką naudojančiais varžovais. Sportinio automobilio kaina dažnai nusako ir kokio lygio komponentai jame yra naudojami. Pavyzdžiui, naujas „OSCar“ kainuoja apie 850 tūkstančių litų, kai tuo tarpu Dakarą laimėjęs „MINI“ – daugiau nei 3.5 milijono litų.
Paskaičiavus, išeina, kad keturis kartus pigesnis „OSCar“ yra tik penktadaliu lėtesnis nei varžybų nugalėtojo automobilis. Pirštųsi išvada, jog tai galėtų būti racionalus sprendimas – geriausias kainos ir kokybės santykis. Tačiau automobilių sportas yra techninė sporto šaka. Čia technikos galimybės lemia nemažą atotrūkį nuo varžovų lenktynių finiše.
Kokie šio automobilio trūkumai išryškėjo šių metų Dakaro ralio maratone?
Šiųmečiame Dakare, neskaitant sunkumų, kurie atsirado apgadinus automobilį, labiausiai vargome su „OSCar“ valdomumu. Jei „Oscar“ pakankamai gerai važiuoja tiesiose bei greitose atkarpose, tai posūkiuose automobilio pasukamumas buvo stipriai ne koks. Todėl ir turėjome keletą nemalonių incidentų lenktynių eigoje.
Dar vienas faktorius, kurį prisiminus, dar ir dabar purto nemalonus drebulys, yra matymo kampas pro priekinį stiklą. Konstruodami automobilį, gamintojai greičiausiai neatkreipė pakankamai dėmesio į tai, kiek arčiausiai automobilio priekio vairuotojas gali matyti. Važiuodamas galėjau matyti tik tai kas yra nutolę nuo automobilio priekio apie 9-10 metrų. Arčiau priekio esanti zona buvo man nematoma. Tai be galo pavojinga, laviruojant kopose bei vinguriuojant kalnų serpantinais. Visais kitais atvejais latvių konstruktoriai yra sugalvoję visai neblogų sprendimų, palengvinančių ekipažo gyvenimą šiose alinančiose lenktynėse.
Kokie šiais metais buvo prioritetai tobulinant sportinį automobilį?
Vienas svarbiausių uždavinių buvo atstatyti automobilį į tinkamą lenktynėms būklę. 2013 metų Dakaras pareikalavo nemažai šio modelio resursų. Šiuo metu galiu pasakyti, kad jis techniškai bus geresnis nei tada, kai naujas išvažiavo iš gamyklos. Jei šnekame apie atnaujinimus, visi „OSCar“ agregatai bus arba visiškai nauji, arba po detalaus patikrinimo bei visų reikalingų detalių pakeitimo naujomis. Manau, kad „OSCar“, prieš išvažiuodamas į Dakarą, bus sudarytas iš 80% visiškai naujų detalių. Tobulindami automobilį, daugiausio dėmesio skyrėme bolido pakabos nustatymams bei geometrijos reguliavimui. Taip pat kažkiek pagerinome apžvalgą vairuotojui ir šturmanui. Sumontavome tobulesnę elektros instaliaciją bei pagerinome automobilio stabdžius. Nemažai evoliucinių sprendimų, kurie tikrai pasiteisino buvusiame Dakare, buvome atlikę ir praėjusiais metais.
Sportinis bolidas skirtingai nuo gatvėse riedančių automobilių yra pastoviai tobulinamas, atžvelgiant į komandos bei ekipažo poreikius. Žinoma, privalu atsižvelgti į taisyklių lenktynėse reikalavimus.
Kiek „OSCar“ automobilių yra viso pagaminta bei ar bus daugiau tokių bolidų sausio mėnesį startuosiančiame Dakare?
Kiek man žinoma, iš viso yra pagaminta apie 17 įvairių specifikacijų „OSCar“ sportinių automobilių. Du iš jų stovi mūsų komandos boksuose. Šiuo metu turime keletą susidomėjusių lenktynininkų, kurie norėtų įsigyti vieną iš jų ir startuoti įvairiose ralio maratonų varžybose bei 2015 metų Dakare. Esu girdėjęs, kad sausio mėnesį Dakare startuos dar vienas „OSCar 03“ automobilis. Tai labai panašaus pajėgumo technika, kurią pilotuos lenktynininkas iš Rusijos Anton Grigorov bei labai patyręs vairuotojas bei šturmanas Maris Saukans iš Latvijos.
Galima sakyti, kad „OSCar“ modeliui esate dėkingas už sėkmingai pasiektą finišą?
Taip, „OSCar 03“ – laimingas automobilis. Nors mums ir labai nesisekė, tačiau gerai permasčius, pačiu paskutiniu momentu likimas leisdavo tęsti lenktynes. Dabar, prisiminus tą ekstremalią situaciją, kai kabėjome ant skardžio, kūnu šiurpas praeina. Tuo metu nieko panašaus nejaučiau, tiesiog buvo svarbu evakuotis iš tos nelemtos situacijos, kad galėtume tęsti lenktynes. Antra vertus, mus tuomet rodė „Eurosport” TV kanalas, kur komentatorius sakė „šie drąsūs lietuviai“. Tuomet apie mus sužinojo 190-tyje pasaulio valstybių. Manau, kad perdavėme tinkamą žinutę pasauliui, kad nors ir esame maža tauta, tačiau galime žaisti su pasaulio didžiausiais. Tikiuosi, kad įgavome daugiau patirties bei, kad artėjančiose Dakaro lenktynėse tokie epizodai nepasikartos.
