Jis pabrėžė, kad šiose olimpinėse žaidynėse tėra vienas tikslas – laimėti. „Mūsų tikslas yra laimėti prieš save. Norime pasiekti rezultatą, kurį planuojame, - sakė treneris. - Apie medalius dar kalbėti nenoriu, bet esame nusiteikę pakiliai“.
B. Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad laukia sunki kova, nes į olimpines žaidynes atvažiavo patys stipriausi atletai. „Viskas priklauso nuo to, kaip suveiksime taktiškai ir psichologiškai. Kokį svorį tikimės iškelti? Bijau pasakyti, nes Aurimas gali pastumti ir 225 kg, ir 230 kg, o yra dienų, kai gali tik 215 kg. Šiame sporte būna momentų, kai mažiausia klaidelė lemia visas varžybas“, - atsargiai kalbėjo treneris.
Pagrindiniais 25-erių A. Didžbalio konkurentais jis įvardino sportininkus iš Irano, Baltarusijos ir Lenkijos. „Mūsų grupėje visi sportininkai yra vienas kito vertas. Laimėti gali tas, kuris pasirinks teisingą taktiką, - pabrėžė B. Vyšniauskas. - Žinote, būna dienų, kai ima viskas už „užsiklynija“. Yra toks žodis. Galvojate mes neturime kuo skųstis? Nuo traumos iki traumos gyvename, bet skųstis negalime. Nepamirškite, kad Aurimo alkūnė vaikystėje yra sulaužyta. Turime su ja problemų, skausmai kartais atsinaujina. Bet kol kas viskas ramu“.
Prieš varžybas, pasak trenerio, A. Didžbalis per daug nesijaudina. „Jis yra tvirtas ir nusiteikęs... Sunku pasakyti, esame matę Europos ir pasaulio čempionatus, tačiau Aurimas pirmą kartą atvažiavo į olimpines žaidynes. Laikysime keturių metų egzaminą, - šypsojosi B. Vyšniauskas. - Tikiuosi, kad viskas bus gerai. O dėl jaudulio – o kas nesijaudina? Kiekvienas žmogus jaudina, juk ne geležiniai esame. Bet dėl Aurimo džiaugiuosi, nes jis turi užsispyrimą ir charakterį“.
Prasidėjus kalbai apie dopingą buvo prisiminta ir A. Didžbalio dviejų metų diskvalifikacija. „Mes tai suprantame visai kitaip, - sureagavo treneris. - Aišku, mums yra skaudu, kad įvyko toks dalykas, bet niekas nesigilina į smulkmenas, niekas apie tai nenori kalbėti. Imkime situaciją su meldoniumu? Uždraustas jis buvo nuo sausio 1 dienos, tačiau niekas neperspėjo, kiek laiko jis išsilaiko organizme. Nes apie tai mažai rašo. Gydytojai kalba, jog iki šiol nėra nustatyti, kiek šis preparatas išsilaiko organizme. Mes irgi naudojome. Jis buvo tarsi vitaminas. Tai nėra anabolinis steroidas. Bet Aurimą ne dėl to pričiupo“.
Treneris sakė, kad reikia palaukti geresnio laiko, kai galima bus pakalbėti, kas yra jaunystė ir kultūrizmo klubai. „Daugmaž viską jaučiame, žinome, kaip viskas vyksta. Ar esame užtikrinti, kad Aurimo dabar nepagaus? Kaip galima taip? O gal jūs rytoj jam įbersite bevalgant, - šyptelėjo treneris. - Čia ir yra politika. Todėl visi eidami valgyti ir bijome, kad kas nors nebūtų ant salotū miltelių pabėręs. Čia yra pirmas dalykas. O antrasis yra dar paprastesnis: koks durnas treneris turėtų rizikuoti, juk mus tikrina kas du mėnesius“.
B. Vyšniausko teigimu, visi turėtų suprasti, kad reikia apie šiuos dalykus tiesą. „Arba treneriui reikia būti debilu, arba sportininkui. Kaip galima naudoti, jei žinome, kad organizme viskas laikosi, - kalbėjo treneris. - Su tuo meldoniumu panašiai buvo per Europos čempionatą. Buvome neramūs, nes prieš metus buvome naudoję dėl rankos traumos. Panaudojome, bet nedaug. Dabar žinau, kad jo efektas nėra didelis, todėl net nerizikuočiau“.
Tarybiniais laikais, pasak trenerio, tokių patikrinimų nebūdavo. „Ir programa pasiruošimo buvo laisvesnė. Niekas neslėpdavo tokių dalykų, o dabar turime draudžiamų preparatų sąrašą. Tačiau kartais būna, kad sportininkas tam tikrus dalykus atsitiktinai suvartoja, o anas kepenyse užsilieka iki poros metų“, - apgailestavo treneris, papasakojęs istoriją apie papildus, kuriuose atsitiktinai aptiko draudžiamų preparatų ir tik akylos daktaro akies buvo išvengta nemalonumų.
