Lietuvos rinktinė tame čempionate turėjo puikią komandą. Sudėtyje buvo Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, Mindaugas Žukauskas, Ramūnas Šiškauskas, Dainius Šalenga, Eurelijus Žukauskas ir kt.
Komanda čempionatą pradėjo sunkia pergale prieš latvius. Tačiau tada sustabdė Dirko Nowitzki vedamą Vokietiją bei pranoko Izraelį.
Laidoje „Nematoma pusė“ kalbėjęs tuometinis rinktinės treneris A. Sireika vedėjui Tomui Langviniui tikino, kad svarbiausias aspektas jam asmeniškai buvo vienybė.
„Svarbiausia buvo matyti žmones. Ar aš dirbu Šiauliuose, ar kitur, ta vienybė svarbiausia. Visada sakydavau, kad esame lygūs su bet kokiu varžovu. O kai kartais meistriškumu gal ir nusileidi, pasitikėjimas prideda labai daug. 2005 m. serbai žvaigždes visas turėjo, bet kas iš to, kai nebuvo vienybės.
Tad mano filosofija buvo burti kolektyvą. Nebuvau humoristas, bet ir kiti treneriai ar Juozukas gerą nuotaiką padėjo rūbinėje palaikyti“, – sakė A. Sireika.
„Žinote, sakiau dar prieš tai žmonai, kad dar neskubėk pirkti bilietų į Stokholmą, nes niekas mūsų čia negarbins. Pirmas mačas su latviais buvo sunkus, šiaip ne taip praėjome, lydėjo ir sėkmė ir tada gal pajaučiau, kad viskas einasi gerai. Ir žaidėjai tuo metu tie nebuvo žvaigždės.
Paskui jau tapo. Ar tai būtų Š. Jasikevičius, R. Šiškauskas ar A. Macijauskas ar kt. Bet mums pavyko suburti gerą derinį ir viską sustatyti į reikiamas vietas. Pavyzdžiui, per rungtynes su latviais minutės pertraukėlės metu pasakiau Macui, kad, viskas, reikia pataikyti. Jis tik nusišypsojo ramiai ir atsakė, kad bus. Paskui išėjęs smeigė du tritaškius ir pavyko sustabdyti latvių spurtą“, – pridūrė A. Sireika.
Š. Jasikevičius veikiausiai buvo labiausiai išsiskiriantis rinktinės narys. Kaip žaidėjas jis buvo itin emocionalus. Paklaustas, ar su įžaidėju neturėjo didelių bėdų, A. Sireika tikino, kad konfliktų nepasitaikė.
„Nežinau iš kur ir atsirado tos kalbos. Š. Jasikevičius didele žvaigžde tapo ypač po to. Po metų sekė su „Barcelona“ laimėtas Eurolygos titulas, paskui žibėjo Tel Avive. Jis buvo kylantis žaidėjas, labai protingas, sumanus. Įžaidėjas apskritai yra dešinioji trenerio ranka. Jei ir nesutabdavo mūsų nuomonė kažkur, tai turėjau ir asistentų, kurie kalbėdavo. Bet konfliktų tikrai nebuvo. Nebuvome geriausi draugai, bet aikštėje atlikdavo savo užduotis“, – dėstė treneris.
Lietuva ketvirtfinalyje pranoko tuometinę Serbiją ir Jodkalniją. Pusfinalyje laukė Prancūzija su NBA žvaigždė Tony Parkeriu.
„Prancūzai man atrodė ir grėsmingiau nei ispanai. Mūsų taktika buvo tokia, kad vis vien visų nesustabdysime, nes kaip gali visiškai supančioti T. Parkerį? Tad leidome kai kuriems mesti, rizikavome. Jie labai atletiški, tad dažnai spausdavomės ir penkiese baudos aikštelėje“, – pergalę 74:70 prisiminė A. Sireika.
Kovoje dėl aukso lietuvių laukė Ispanija. Lietuva tose rungtynėse kontroliavo žaidimą. Ir nors nesustabdė Pau Gasolio (36 tšk.), bet šventė pergalę 93:84.
Tai buvo pirmasis auksinis medalis Lietuvai Europos čempionate po net 64 m. pertraukos.
„Žinote, aš prieš tą finalą beveik nekalbėjau apie krepšinį. Derinius ir patys jie žino, svarbiau psichologija. Trumpai ir tik su šeima matydavausi, daugiau laiko skyriau žodžiams, kuriuos sakysiu žaidėjams. Kurdavau eiles, kurias į knygutę rašydavau. Pamenu, sakiau, kad jūs matote, kiek žmonių susiriko? Pusfinalyje pilna, o dabar lietuvių dar daugiau. O jūs girdėjote, kas Lietuvoje darosi? Trys milijonai sirgalių, kuriems plyšta širdys, o ar mes galime būti 12 gladiatorių, kurie suplėšys savo širdis, kad gyventų tie trys milijonai?“, – atviravo A. Sireika.
A. Sireika laidoje „Nematoma pusė“ pasakojo apie apie bendrą nuotaiką, patarimus, santykius su žaidėjais bei kodėl prisiminimų nesudeda į knygą.
