„Turėjome kieme pasikabinę krepšį. Augome su Kauno „Žalgiriu“ ir labai „sirgome“ už šią komandą. Kaime taip pat turėjome savomis rankomis pasidarę vartus ir sekėme visus Lietuvos sporto įvykius, bei bandėme kai kuriuos momentus atkartoti aikštėse“, – apie prieš keturis dešimtmečius užsimezgusią pažintį pasakoja olimpinis čempionas.
V.Aleknos veide neblėsta šypsena paklausus, kaip jis tapo disko metiku.
„Disko metimas man buvo išsigelbėjimas, tam, kad likčiau sporto mokykloje internate Panevėžyje“, – pasakoja olimpinis čempionas V.Alekna.
Vienas tituluočiausių šalies sportininkų prisimena vaikystę, kai jis atvyko mokytis į Panevėžį.
„Neturėjau krepšininko įgūdžių, nes buvau žaidęs tik kaime. Panevėžyje susirinko jau patyrę krepšininkai, todėl krepšinio sekcijoje aš neužsibuvau. Mane paėmė mėtyti ietį. Nemokėjau ir neturėjau įgūdžių to daryti, nes neturėjau staigios rankos. Artėjant mokslo metų pabaigai vyko varžybos ir labai prastai numečiau ietį. Treneris sako „na ietį metei, eik dar diską pabandysi“.
Prieš tai buvau rankose turėjęs šį įrankį ir kažkaip netyčia laimėjau tas varžybas tarp vaikų, kurie šią sporto šaką lankė jau visus metus. Aplenkiau visus, tad pasilikau dar vieniems metams mokytis, tik jau dabar kaip disko metikas. Diskas mane išgelbėjo nuo kelionės namo. Mano, kaip sportininko karjera, veikiausiai taip ir būtų pasibaigusi ties nesėkmingais ieties metimais“ – „LiveDinner.TV Lietuva“ laidoje pasakojo V.Alekna.
Kas sunkiau užlipti į „sporto olimpą“ ar išsilaikyti jame? Kaip pasikeitė dukart olimpinio čempiono gyvenimas baigus profesionalaus sportininko karjerą? Ko reikia, kad taptum geriausiu sportininku pasaulyje? Ar sportinė patirtis padeda siekti pergalių politikoje? Apie visa tai – laidoje.