Kol „Jeep“ arena „ilsisi“ nuo fantastišką palaikymą kuriančių sostinės sirgalių, naujienų portalas tv3.lt tęsia pažintį su garsiausiais krepšinio klubų ultrų judėjimais ir pristato išsamų interviu su ištikimiausia „Ryto“ sirgalių organizacija „B Tribūna“.
Organizuotas sirgalių palaikymas „B Tribūnos“ vardą įgavo tolimųjų 1998 m. gruodį. „Statybos“ istoriją pratęsęs ir Gedvydo Vainausko perimtas klubas 1997–1998 m. žaidė po jungtine „Statybos-Lietuvos ryto“ vėliava, o nuo 1998 iki 2018 m. vadinosi „Lietuvos rytas“.
Bėgant metams ir keičiantis savininkams, „B Tribūna“ su klubu išliko kartu net sudėtingiausiomis akimirkomis. 2017 m. vasarą klubą perėmus Antanui Guogai ir Dariui Gudeliui buvo tikimasi naujo impulso, inovatyvių idėjų ir kokybinio šuolio.
Turėjo nutekėti daug vandens, kol „B Tribūna“ ir naujoji klubo vadovybė atrado bendrą kalbą. 2018 m. lapkritį, lygiai prieš keturis metus, tuometinis klubo prezidentas A. Guoga užsitraukė fanų rūstybę, kai dviprasmiškai pasisakė apie „Ryto“ ir Lietuvos rinktinės prioritetus.
Tuomet „B Tribūna“ prie „Ryto“ biuro durų paliko laidotuvių vainiką, uždegė žvakes ir išplatino viešą pareiškimą.
Vis tik „Rytas“ ir „B Tribūna“ atrado sėkmės formulę – praėjusį birželį sausakimšoje „Jeep“ arenoje beskambant legendiniam GALA kūriniui „Freed From Desire“ džiaugėsi po 12 metų pertraukos iškovotu LKL trofėjumi.
„B Tribūna“ per 24 metus tapo neatsiejama klubo dalimi, o pastaraisiais metais jų kuriama atmosfera nesižavėti tiesiog neįmanoma.
Vargu, ar yra žmonių, kurie labiau myli „Ryto“ klubo spalvas nei „B Tribūna“, o jų vieši pareiškimai neretai susilaukia didesnio sirgalių ir žiniasklaidos dėmesio nei daugelio klubų komunikacijos sprendimai.
Naujienų portalas tv3.lt pakalbino „B Tribūnos“ atstovus apie prieš pora savaičių vykusių rungtynių „Rytas“ – „Žalgiris“ atmosferą „Jeep“ arenoje, požiūrį į buvusius ir dabartinius klubo savininkus.
„B Tribūnos“ atstovas taip pat pasidalino mintimis apie dabartinį ydingą „Ryto“ valdymo modelį ir arenos palubėse kabančias žaidėjų nuotraukas.
Visų pirma, kaip apibūdintumėte atmosferą, kurią prieš pora savaičių jums pavyko sukurti pergalingame mače prieš „Žalgirį“?
Ši atmosfera yra ilgo darbo rezultatas. Darbo, įtraukiant visą areną į palaikymą, skatinimą jungtis net ir prie ilgesnių dainų, ne tik prie trumpų skanduočių. Darbo, skiepijant vertybes, organizuojant masines išvykas bei stengiantis pritraukti kuo didesnį žmonių skaičių. Iš tikrųjų didžiuojamės tuo, ką pavyko pasiekti ir kaip reformavome sirgalių palaikymo kultūrą Lietuvoje.
Kertinis taškas buvo 2017 metų gruodžio 8 d. išvyka į Kauną, po kurios krepšinio bendruomenė pamatė organizuoto palaikymo galią ir kad net su 500 sirgalių išvykos komanda gali žaisti kaip namuose. Po to laiko namų arenoje žmonės pradėjo jungtis vis aktyviau prie vis daugiau mūsų dainų bei skanduočių, kas dabar ir sukuria tokią atmosferą Vilniuje. O ji tokia, kokios visą laiką siekėme savo egzistavimo laikotarpiu – garsi, vokali, aistringa, užvedanti.
Jūsų organizuotas palaikymas ir skanduotės – bene labiau „išdirbtos“ visame LKL čempionate. Kaip vyksta skanduočių kūrimas, kas už jas atsakingas „B Tribūnoje“?
Skanduotės ir dainos taip pat yra ilgo egzistavimo ir įdirbio rezultatas, prie kurio prisidėjo kelios „B Tribūnos“ kartos. Dažnai tai tampa ekspromtiniu dalyku, kuomet atėjus įkvėpimui pagal tam tikrą melodiją sugalvojami tinkami žodžiai. Kartais skanduotė, kuri atrodo, kad turi skambėti gerai, arenoje visiškai neprigyja. Taip pat gauname dainų pasiūlymus iš pašalinių žmonių, kuriuos irgi kartais pritaikome.
Ar ne pačioje didžiausioje „Jeep“ arenoje dviejų didžiausių klubų sirgaliams buvo ne per ankšta?
Faktas, kad per ankšta.
Kaip „B Tribūna“ vertina „Ryto“ sprendimą visas namų rungtynes žaisti „Jeep“ arenoje?
Negalime vertinti šio sprendimo, nes šiuo metu jokio kito pasirinkimo nėra. Apskritai manome, kad tai yra prastos Vilniaus sporto politikos rezultatas. Ilgą laiką sporto infrastruktūra buvo apleista. Kalbame ne tik apie krepšinį, bet ir kitas sporto šakas. Tik pastaruoju metu tai tapo svarbi Vilniaus vystymosi kryptimi. Tikimės, kad tai ir toliau išliks prioritetu, o ši opi Vilniaus krepšinio problema bus išspręsta. Kalbant apie pačią areną, smagu matyti joje sukuriamą atmosferą, matosi, kad tai yra žaidėjų namai, nes jie čia jaučiasi itin gerai, bet arena turi nemažai infrastruktūrinių minusų.
Ką manote apie nuotraukų arenos palubėse istorijas? Pradėkime nuo Šarūno Jasikevičiaus nuotraukos, kuri buvo nukabinta.
Šios nuotraukos palubėse yra senas Gedvydo Vainausko palikimas. Jos į palubes buvo iškeltos neatsižvelgiant į jokius kriterijus, nesitariant su bendruomene, o norint pririšti daug pasiekusius žmones prie klubo įvaizdžio. Manome, kad visos nuotraukos turėtų būti nukabintos ir marškinėlių pakėlimas į palubes turėtų būti didelė ir graži ceremonija. Visas procesas turėtų būti atsakingesnis. Reikia pažymėti, kad legendų statusas susidaro ne tik iš buvimo geru krepšininku, bet ir iš ištikimybės klubui, atsidavimo jam. Ir nereikia pamiršti, kad marškinėliai, kaip ir visame pasaulyje, turėtų būti keliami po karjeros pabaigos.
Kokių krepšininkų ir trenerių nuotraukos turėtų jau artimiausiu metu atsidurti arenos palubėse? Pagal kokius kriterijus tai apskritai reikėtų daryti?
Nesiimsime vienašališkai spręsti tokių dalykų, tačiau kai kurių asmenų, palikusių didelį įspaudą klubo istorijoje, ten trūksta. Tai turėtų spręsti visa mūsų bendruomenė, pasirinkus kriterijus pagal kuriuos žmonės nusipelnę „Ryto“ klubui būtų pagerbiami.
Kokia jūsų nuomonė apie dvi Europos taures su „Rytu“ laimėjusį Mindaugą Lukauskį ir jo sprendimą žaisti „Wolves“ gretose? Ar M. Lukauskio žaidimas vienų aršiausių varžovų stovykloje jus skaudina?
Nuomonė neutrali, šeimos ryšiai, ko gero, čia yra svarbiausia.
Ką manote apie buvusius ilgamečius „Ryto“ vadovus – Gedvydą ir Joną Vainauskus?
Tai jau yra praeitis ir nemanome, kad reikėtų prisiminti santykius su jais, kurie visais laikais buvo komplikuoti.
Esate ne kartą kritikavę ir dabartinį klubo valdybos pirmininką, vieną pagrindinių dalininkų Darių Gudelį. Kokia jo reikšmė klube ir kokį santykį palaikote su šiuo žmogumi?
Darius Gudelis vis dar yra vienas pagrindinių žmonių klube, o santykis su juo – neutralus. Bent jau kol viskas sekasi. Tačiau apskritai klubo valdymo sistema yra ydinga, bet tuo pačiu ją pakeisti nėra lengva. „Ryto“ sistema turi būti sukurta taip, kad ji nebūtų kaip šulinys, į kurį tik pilami pinigai, o grąžos nelieka jokios. Kai tokia sistema bus sukurta, tik tada būtų įmanoma šnekėti apie išorines investicijas ir pokyčius klubo valdymo dalyje.
Kiek apskritai šiuo metu esate įtraukiami į klubo veiklą? Kiek su jumis tariamasi, bendraujama?
Retsykiais susitinkame su klubo vadovais aptarti reikalų, išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais. Anksčiau tokie susirinkimai vyko gerokai dažniau, kadangi matėme žymiai daugiau problemų klubo viduje. Dabar surinkta puiki komanda, kuri neabejotinai myli „Rytą“ lygiai taip pat, kaip ir mes. To ilgą laiką klube trūko, dėl ko kildavo įvairūs skandalai. Dabar situacija yra visiškai kitokia. Su klubo darbuotojais bendradarbiaujame kasdieniais klausimais, dalinamės idėjomis ir esame ganėtinai artimi.
Nepaisant visų gražių palaikymo skanduočių, turite ir vieną, kurią sudaro keiksmažodžiai (pavyzdžiui, „Žalia k*rva”.). Kodėl ją vis dar naudojate ir ar nemanote, kad reiktų jos apskritai atsisakyti?
Tai yra palaikymo kultūros dalis. Tai vyksta visame pasaulyje, absoliučiai visuose derbiuose. Jei suprastume vietines kalbas, pamatytume kiek daug skanduočių būna skirtos pašiepti vieniems kitus. Pagrindinis sporto variklis – emocija. Tad natūralu, kad kartais išreikšti emocijai naudojami keiksmažodžiai.
Nors gyvenu Vilniuje,bet Kauno Žalgiris visos Lietuvos nuo Paulausko ir kitų krepšinio grandų laikų.Todėl Žalgirio fanai žymiai įdomesni,išradingesni ir kultūringesni
