Remigijus prisipažino, kad su sportu bičiuliaujasi nuo aštuonerių. „Tačiau rimtai sportuoti pradėjau būdamas aštuoniolikos. Tada gimė noras siekti tikslų ir karjeros. Jau šešis metus stropiai lieju prakaitą“, - sakė R. Viršila.
- Kokia buvo pati pradžia? Nuo ko pradėjai?
- Vaikystėje lankiau kovos menų treniruotes. Tačiau susirgau bronchine astma. Todėl nebegalėjau užsiiminėti šiuo sportu. Liga buvo stipriai išsiplėtusi. Tačiau man buvo reikalingas fizinis aktyvumas, todėl pradėjau lankyti krepšinį, vėliau – plaukimą. Jaunystėje tikrai išbandžiau daug sporto šakų. Bet vėliau su draugais pradėjome tiesiog treniruotis kieme, čia ir baigiau savo sporto paieškas. Susidomėjau gimnastika, nusprendžiau čia siekti aukštumų. Sekėsi visai neprastai. Sekasi iki šiol (juokiasi), tačiau dabar skinuosi į fitneso sportą.
- Ar priklausomybė sportui gali būti pavadinta liga?
- Taip, jei jau pradėjai sportuoti ir siekti savo tikslų, pamatęs pirmuosius pokyčius tikrai nebesustosi, norėsi vis daugiau ir daugiau. Dažnai būna, kad žmonės veidrodyje mato save „kūdą“ arba atvirkščiai - stambų. Tačiau taip nėra. Aš taip pat sergu šia liga. Aš visada save matau ir matysiu „kūdą“ kad ir koks bebūčiau. Visi rašo „koks tu didelis“, komentuoja... Taip, nuotraukose aš atrodau tikrai didelis, tačiau realybėje jaučiuosi kitaip.
- Ar niekada nesi gailėjęsis, jog žengei sporto keliu? Gal galėjai tapti geru verslininku ar teisininku?
- Manau, aš nesu tam sutvertas. Man sportas yra aistra ir įsižiebimas. Visada stengiuosi motyvuoti kuo daugiau jaunimo ir žmonių eiti sporto keliu ir man tai puikiai sekasi. Man sukelia dideli džiaugsmą, kai kiekvieną dieną sulaukiu klausimų iš žmonių, o vėliau išgirstu žodžius, kad mano pamokas ir motyvaciniai video žmones privertė pakilti nuo kompiuterių. Tai mane skatina judėti toliau.
- Kiek ilgiausiai esi išgyvenęs be sporto?
- Dvi savaites, bet buvo rimta priežastis: gavau stuburo traumą. Buvo užspaustas nervas stubure. Tačiau ir tada norėjau eiti sportuoti, bet jaučiau nežmoniškus skausmus, todėl stengiausi išsigydyti, juk sveikata yra svarbiausia. Rytais darydavau silpnas mankštas, kad visiškai neapleisčiau sporto.
- Prisipažink, juk paauglystėje buvo nuklydimų – kaip supratai, kad sportas yra tavo kelias?
- Žinoma, buvo. Manau, kad kiekvienas jaunuolis yra nuklydęs. Aš esu tas variantas iš chuliganėlių, nes klysdavau labai į šoną. Tačiau vieną dieną, supratau, kad jei taip ir toliau gyvensiu, aš tiesiog pražūsiu ir neturėsiu jokios ateities. Žinoma, man padėjo mano mergina, kuri matė, kad per draugus krentu į tamsią duobę. Ji nieko nelaukus mane iš Kauno išsivežė gyventi į Vilnių. Čia pradėjau naują savo gyvenimą.
- Populiarinti sportiškumą – misija ar linksmybė? Ar galima šiuos dalykus suderinti?
- Galima. Gal dėl to ir turiu daugybę fanų ir siekėjų... Dėl to, kad esu neeilinis sportininkas, kuris tik kilnoja geležį. Mėgstu pajuokauti, pakurti ir humoristinių situacijų video. Žinoma, kai sportuoju salėje, visada sportuoju rimtai, tačiau galima sportą ir humorą ar linksmybes puikiai suderinti.
- Nuo ko patartumei pradėti žmogui, kuris niekada itin dažnai nesilankydavo sporto salėje, tačiau norėtų tai daryti?
- Jei jau yra tikslas eiti į sporto salę, tai būtinai patarčiau pirmosioms treniruotėms pasisamdyti trenerį, kad jus prižiūrėtų: jūsų laikyseną, stovėseną ir visą kitą. Nes sporto salėje galima netaisyklingai atliekant pratimus greitai „pasigauti“ stiprią traumą. Tačiau, jei niekur neskubate, pradžioje patarčiau sportuoti namuose, sustiprėti fiziškai nors truputį, o tada jau rinktis sporto salę.
- Tavo manymu, ar lietuviai yra sportiška tauta?
- Taip. Čia profesionalių atletų yra mažiau, tačiau pastebiu, kad kai pradėjau sportuoti, prieš šešis metus, ateidavau į sporto aikštelę kieme, nebūdavo iš viso žmonių. Dabar visada pamatysi jaunimo aikštelėse. O sporto salės – perpildytos, ypač prieš artėjantį vasaros sezoną. Visi nori geru formų, bet sumąsto sportuoti likus vos keliems mėnesiams - tai negerai, reikia formą palaikyti ištisus metus.
- Dirbi asmeniniu treneriu, kokių įdomiausių klausimų esi sulaukęs iš klientų?
- Dažniausi klausimai: „kaip greičiau pasidaryti pilvo presą ir krūtinę“, „kokius papildus gerti, kad greičiau priaugti raumenų?“. Nuolat girdžiu klausimas, kaip viską padaryti greičiau. Daugumai atrodo, kad čia „viens, du ir tu jau, „kačiokas“. Deja, reikia įdėti darbo ir pastangų, jei nori atrodyti gerai.
- Kaip manai, ar vyriškumas – tai tik atletiškas kūnas? Kas yra tikras vyras?
- Žinoma, ne. Tvirtas kūnas - tai tik vyro pranašumas, mano nuomone. O tikras vyras, manau, yra tas, kuris visada rūpinsis savo šeima ir bus ramstis, į kurį gali atsiremti tik jo moteris.
- Jeigu anksčiau retai girdėdavome žodžius „sveikos mitybos specialistas“, „asmeninis treneris“, tai dabar juos girdime vis dažniau – kartais atrodo, kad kas antras yra treneris. Kaip manai, kodėl?
- Dabar visi pasportuoja kelis mėnesius, įgauna kelis raumenukus ir jau laiko save specialistu. Daugelis man skundžiasi, kad internete įsigijo sporto planą, kuris netinka. Mano nuomone, turi ne vienerius metus sportuoti, dirbti šioje srityje, kad išmanytum tai, ka darai, ir tik tada dirbti su žmonėmis.
- Ar tiesa, kad atletiški žmonės mėgsta pašiepti ne tokius sportiškus žmones.
- Tikrai ne. Kaip tik dažniau, mano nuomone, nesportiški žmonės pašiepia tokius kaip aš. Dažniausiai sako „o, šitas turbūt vartoja papildus“. Toks vaizdas, kad jei vartoji sporto papildus, tai tu jau ne sportininkas. Tokie žmonės man kelia juoką.
- Kaip manai, iš kur Lietuvoje atsirado kūno kultas?
- Iš užsienio. Ir gatvės gimnastika „atėjo“ pas mus iš užsienio. Aš susidomėjau šiuo sportu pamatęs pirmuosius video internete, kaip žmonės su savo kūnu padaro įspūdingus triukus. Tai užkabino ir mane. Taip pradėjau savo karjerą ir aš (juokiasi). Ir tą dabar darau su video aš: žmonės motyvuojasi ir sportuoja matydami mane. Gerai, kad kūno kultas egzistuoja. Kuo daugiau žmonių prisidės ir propaguos sportą, tuo geresnė ir sportiškesnė, draugiškesnė, mano manymu, bus tauta.
- Kaip reaguoji į „pasportavusias“, o kartais gal net „persportavusias“ merginas?
- Turiu savo sportišką merginą ir tikrai į kitas nekreipiu dėmesio. Jei turi vieną - kitos nereikalingos.
- Kas yra tavo sporto idealas?
- Užsienio atletai: Sergi Constance ir Jeffas Seidas - fitneso atletai, turintys įspūdinga kūno sudėjimą. O Lietuvoje kol kas savo idealo neturiu, tik gimnastikoje buvo labai stiprus atletas Markas Zablockis, jis buvo mano ikvėpėjas.
- Dabar nuolat kyla diskusijų, kas geriau: crossfit’as, treniruoklių sale, insanity ir pan… Kokia yra tavo nuomonė?
- Mano nuomonė yra labai paprasta. Ko žmogus labiau nori pasiekti, ten ir eina. Nori turėti daugiau raumenų ,eini į sporto salę. Nori būti stipresnis ir turėti atletišką kūną, eini į crossfit‘ą. Mano manymu, čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kur jis laisviau jaučiasi. Aš visada geriau jaučiausi sportuodamas kieme, užsiiminėdamas gatvės gimnastika. Salėje jaučiuosi sukaustytas ir ne toks laisvas. Kaip sakant, kaip medinis, visas išsipūtęs. Bet stengiuosi derinti abudu šiuos sportus, nes turiu aukštų užsibrėžtų tikslų.
- Kada paskutinį kartą valgei cepelinus?
- O, Jėzau, nebepamenu. Gerai, kai nuvažiuosiu aplankyti mamą, būtinai pavalgysiu. Kartais galima ir save palepinti.
- Ir kontrolinis klausimas: kokią programą sudarytumei Mikei Pūkuotukui?
- Šitas paprastas! Žinoma, „pasiryškinti“ ir tapti atletišku pūkuotuku!
