Pirmoji stipriausių šalies klubų dvikova įvyko neįprastai anksti (R.Dačkaus/Fotodiena.lt nuotr.)Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ pirmą kartą šiame sezone surėmė ginklus. Lietuvos grandų dvikova įvyko neįprastai anksti, kauniečiams tai buvo apskritai pirmosios rungtynės naująja sudėtimi.
Portalas Krepsinis.net išskyrė įdomiausius pirmojo „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ mūšio pastebėjimus.
Solidumas. Stebint žalgiriečių žaidimą atrodė, kad Joano Plazos auklėtiniai jau įpusėjo sezoną. „Žalgiris“ rungtyniavo užtikrintai, o sezono pradžiai būdingo padrikumo buvo palyginus mažai, kauniečiai jautėsi visiškais padėties šeimininkais. Susidarė įspūdis, kad būtent „Lietuvos rytui“ tai buvo pirmasis kontrolinis mačas. Gal, kaip minėjo Mindaugas Katelynas, silpni pirmieji du priešininkai draugiškose rungtynėse nesuteikė didelio postūmio į priekį. „Žalgiryje“ patikimai atrodė bene visi aikštėje pasirodę žaidėjai. Galima kalbėti, kad tai buvo tik vienos rungtynės, bet sutikite, jos „Žalgirio“ sirgalius turėjo nuteikti labai pozityviai.
Dominavimas po krepšiu. „Žalgirio“ priekinė linija labiausiai augalotus varžovus iš Vilniaus gerai supažindino su tuo, kas jų laukia ne tik tarpusavio dvikovose, bet ir Eurolygoje. Iš pradžių „Lietuvos rytą“ po krepšiu maudė Darjušas Lavrinovičius, vėliau – net ir prie tritaškio linijos labiau mėgstantis rungtyniauti Kšyštofas Lavrinovičius, iš jų estafetę puikiai perėmė ir svečius skriaudė Paulius Jankūnas su Tadu Klimavičiumi. Beje, negalima nepastebėti J.Plazos nurodymų broliams Lavrinovičiams. Galbūt Darjušui ir labiau įprasta rungtyniauti baudos aikštelėje, tuo tarpu Kšyštofas per rungtynes išmetė sąlyginai mažai – tik du tolimus metimus, dažnai atakavo būtent netoli krepšio. „Lietuvos ryto“ priekinė linija atrodė lėta, sutrikusi, nelygiavertė. Įstrigo Kolojano Ivanovo fizinė forma. Panašu, kad į Vilniaus komandą jis atvyko priaugęs svorio. Geriausiai turbūt atrodė M.Katelynas, Leonas Radoševičius buvo pakankamai rezultatyvus (10 tšk.), bet ne itin pastebimas. „Žalgirio“ priekinė linija atkovojo 21, o Vilniaus – tik 9 atšokusius kamuolius. Norėdami pakeisti situaciją, „Lietuvos ryto“ aukštaūgiai privalo daryti išvadas ir žaisti kur kas sėkmingiau.
Gynyba. Daug pasakoti ir nereikia. „Lietuvos rytas“ išsimeta kamuolį iš už galinės linijos, o dar vilniečių aikštės pusėje spaudimą organizuoja du, dažniausiai trys žalgiriečiai. Ir taip – bene visas rungtynes. Būtina paminėti, kad tai dažnai priversdavo klysti vilniečius. Neaišku, ar J.Plaza pasirengęs naudoti panašią taktiką didžiąją sezono dalį, ar tai – tik atsitiktinis taktinis išbandymas. Bet žalgiriečių gynyba, ir ne tik spaudimas, atrodė išties pakankamai solidžiai. Juolab, kad dar kartą pasikartojame – tai tik pirmos rungtynės. Kita vertus, jei tokia strategija sezono metu būtų remiamasi dažnai, kiek nemažai patyrusių žaidėjų turintis „Žalgiris“ ištemptų fiziškai ir kaip tokia taktika veiktų prieš stipresnius varžovus Eurolygoje?
Sirgaliai. Net ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos metu „Žalgiris“ pirmose rungtynėse neužpildė visos arenos. Tačiau pirmąsias Supertaurės rungtynes jau rugsėjo pradžioje stebėjo pilnutėlė 15 tūkst. vietų talpinanti „Žalgirio“ arena. Atmosfera buvo tarytum per svarbų Eurolygos susitikimą, o kauniečių naujokas Tremmellas Dardenas prisipažino pasijutęs kaip NBA. Aistruolių susidomėjimo priežastys suprantamos – po ilgos pertraukos žaidė pasiilgta mylima komanda, varžovas – „Lietuvos rytas“, o be kita ko – mačas netransliuojamas per televiziją. Atvykusieji netinginiavo – garsiai palaikė „Žalgirį“, kūrė gerą atmosferą ir dažnai bangavo. Didysis krepšinis grįžo. Tiesa, negalima nepažymėti, kad žalgiriečius palaikė trys sirgalių palaikymo komandos – „Green Death“, „Green White Boys“ ir naujoji palaikymo grupė – „Green Death ultras“. Panašių dalykų galima laukti „Siemens“ arenoje.
Pražangos. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynės gerokai užsitęsė. Prie to labai prisidėjo susitikimo arbitrai, kurie fiksavo kiekvieną prisilietimą. Per pirmuosius tris kėlinius abi komandos komandinių pražangų limitą peržengdavo dar netgi neįpusėjus ketvirčiui. Tai lėmė, kad mačas buvo dažnai stabdomas, žaidėjai metė daug baudų metimų, netrūko įvairių pauzių. Žinoma, užsitęsusios rungtynės kauniečių turbūt pernelyg nenuliūdino – jų komanda tvirtai pirmavo, o pauzės leido organizuoti minėtąsias bangas.
Klaidos. Abu Lietuvos grandai dar tik apšyla kojas pasiruošimo sezonui metu, todėl nenuostabu, kad abi ekipos susitikime padarė daug klaidų. „Žalgiris“ suklydo mažiau – 17 kartų, o „Lietuvos rytas“ kamuolį prarado net 25 sykius. J.Plazos auklėtiniai dažnai įsigudrindavo perimti kamuolį beveik aikštės viduryje ir žaibiškai nubėgus į greitą ataką rinkti lengvus taškus. Kitos klaidos – iš nesusižaidimo serijos: kamuolys siunčiamas į plotą, kuriame nėra komandos draugo, netikslūs rizikingi perdavimai ir panašiai. Kurioziškiausios mačo klaidos autorius – „Lietuvos ryto“ aukštaūgis Predragas Samardžiskis. Greitoje atakoje iš savo aikštės pusės vilniečiai greitai pasiuntė kamuolį link „Žalgirio“ krepšio, kur laisvas lanko stiprumą greičiausiai būtų patikrinęs makedonas. Vis dėlto iš pradžių „centras“ nesugavo kamuolio, o šis nuo rankų atsimušė į viršų, krisdamas bumbtelėjo ant P.Samardžiskio galvos ir nuriedėjo į užribį.
Pokštai. Likus maždaug dvidešimčiai minučių iki mačo pradžios „Žalgirio“ arenos organizatoriai aistruoliams žadėjo įspūdingą šou. Stebuklų jie nesukūrė, bet netrūko detalių, linksminusių žiūrovus. Kaip ir buvo galima numanyti, sirgalius tiesiog privertė kvatotis broliai Lavrinovičiai. Tribūnose jie pasirodė su buvusių komandų – Darjušas su Maskvos CSKA, o Kšyštofas – su Sienos „Montepaschi“ apranga. Susivokę linksmieji dvyniai greitai persivilko marškinėlius. Vėliau aikštės viduryje broliai linksmai atsakinėjo į vedėjo klausimus. Pastarasis, beje, turėjo daug panašumų su reabilitaciją atliekančiu „Žalgirio“ vidurio puolėju Robertu Javtoku – abu jie aikštėje buvo su ramentais dėl patirtų traumų. J.Plaza su kauniečiais sveikinosi lietuviškai ir žadėjo mokytis mūsų kalbos, o paskutinį itin šiltai sutiko Marko Popovičių – arenoje buvo skanduojama žinoma kroato skanduotė, M.Popovičius į aikštę išbėgo prieš tai šokinėdamas „Green Death“.
Tik pradžia. „Žalgirį“ liaupsinti buvo pagrindo, bet šios rungtynės – jau istorija. Abi komandos puikiai pamatė, kur dar galima tobulėti, vieni atskleidė daugiau, kiti – mažiau potencialo. „Lietuvos ryto“ personalo nariai po mačo juokavo, kad „Žalgiris“ iškart parodė bene aukščiausią tašką, o Vilniaus klubas dar tik augs. Kaip ten bus, pamatysime, bet žalgiriečiai visiems pasiuntė rimtą žinutę, kad šį sezoną čempionai gali nuveikti daug. Savo ruožtu „Lietuvos rytas“ dar neturi ko baimintis – oficialiai sezonas dar nė neprasidėjo, o geriausią žaidimą reikės demonstruoti ne pirmuose, bet paskutiniuose ir svarbiausiuose sezono susitikimuose. Tai suvokia ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“.
Donatas Urbonas
