Nemano, kad žaidė prasčiau už ispanus
Lietuviai laimėjo A grupę, nugalėję Juodkalnijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos krepšininkus.
Mūsiškiams aštuntfinalyje teko ispanų, kurie B grupėje liko ketvirti, barjeras. Ispanijos rinktinė B grupėje krito prieš Ukrainos ir Kroatijos komandas, bet nugalėjo Prancūzijos ekipą.
„Laimėjome grupę, o žaidėme su ispanais. Tuo ir gražus jaunimo krepšinis. Tarkime, čempionate triumfavo Izraelio rinktinė, kuri tikrai nebuvo favoritė. Tačiau gerai žaidė, puikiai gynėsi ir tai buvo pagrindinė sėkmės priežastis“, – mano G. Masiulis.
Lietuvos krepšininkai aštuntfinalyje patyrė nesėkmę 70:75. Arvydo Gronskio auklėtiniai nusileido, nepaisant to, kad ketvirtojo kėlinio pradžioje prieš ispanus pirmavo dviženkliu pranašumu – 54:44. Paskutinis ketvirtis pralaimėtas 22:31.
„Negalima sakyti, kad rungtyniavome blogiau už ispanus, bet jie pataikė labai sunkių metimų. O mes savo galimybėmis nepasinaudojome“, – pralaimėjimo priežasčių ieškojo žalgirietis.
Lietuvių nesėkmė aštuntfinalyje praūžė šalies žiniasklaidoje. Pralaimėjimą nevengta vadinti „fiasko“, o savo nuomonę nusprendė išsakyti ir Vilniaus „Ryto“ treneris Alberto Blanco. Ispanas tviteryje rašė, kad Lietuvos rinktinė yra labai talentinga, bet žaidė prastą krepšinį – be greitų atakų, neturėjo galimybių parodyti savo talento. Taip A. Blanco netiesiogiai sukritikavo kolegą „Ryte“ – klubo dublerių trenerį, šiemet Eurolygos jaunimo turnyrą laimėjusį A. Gronskį.
„Nelabai noriu komentuoti to, ką pasakė A. Blanco. Manau, treneris leido mums patiems atsiskleisti. Pirmą kartą dirbau su A. Gronskiu. Labai patiko trenerių štabas, personalas. Visi buvo atsidavę ir puikiai pasiruošę“, – vertino G. Masiulis.
A. Gronskiui Vokietijoje talkino Gintaras Kadžiulis ir Rolandas Rakutis. Fiziniu pasiruošimu rūpinosi Darius Aučyna.
Įspūdingos statistikos nesureikšmina
Lietuvos rinktinė, žaisdama dėl devintosios vietos, nugalėjo švedus, juodkalniečius ir britus.
Lietuviai, nepaisant pralaimėjimo, septynerias rungtynes laimėjo vidutiniškai 11,6 taško.
„Aukštesnei vietai pritrūko stabilumo. Kai prasidėjo atkrintamosios, jautėme įtampą, prametėme tritaškius, kurie mums labai padėjo prieš tai“, – tv3.lt kalbėjo G. Masiulis.
Lietuvos rinktinė pirmadienį, po pietų, paliko Vokietiją. Ji į Vilnių grįš vidurnaktį.
„Laukia ilga kelionė. Nuotaikos tikrai nėra pačios geriausios. Pralaimėjome tik vienas rungtynes, bet užėmėme devintąją vietą. Rezultatas netenkina. Pats žaidimas nebuvo blogas. Norėjome medalių“, – neslėpė Gytis.
Jis 2015-aisiais Graikijoje laimėjo Europos U-18 čempionato bronzos, o 2016-aisiais Turkijoje – sidabro apdovanojimą.
Šiemet G. Masiulis buvo antras turnyre pagal naudingumo balus (23,1), trečias – taškus (18,3) ir atkovotus kamuolius (9), ketvirtas – blokus (1,4), penktas – metimų iš žaidimo (56,2 procento), septintas – baudų (79,6 proc.) taiklumą.
Gytis per čempionato rungtynes nė karto nesurinko mažiau 12 taškų ir naudingumo balų.
Žalgirietis dažniau rungtyniavo vidurio puolėju.
„Geriau jaučiuosi ketvirtojoje pozicijoje, bet visada stengiuosi padėti komandai. Ekipos draugai gerai surasdavo mane puolime. Žinoma, statistika maloni, bet kai užima devintoji vieta, asmeninis pasirodymas nesvarbus“, – kuklinosi kaunietis.
Nori laimėti Eurolygą
G. Masiulis Europos čempionatu baigė kone 11 mėnesių trukusį sezoną. Dabar krepšininko mintyse – poros savaičių atostogos. Gytis planuoja ilsėtis Šventojoje, kur vasaromis gyvena jo mama.
Žalgirietis sužaidė 12 Eurolygos, 36 Lietuvos (LKL) ir 49-erias Nacionalinės (NKL) krepšinio lygų rungtynes.
„Sezonas išvargino. Labai dažnai nerungtyniavau, bet Europos čempionate teko žaisti gerokai daugiau minučių. Praėjęs sezonas man davė žiauriai daug. Turėjau galimybę žaisti aukščiausioje Europos krepšinio lygoje, treniruotis trečiąją vietą užėmusioje komandoje. Daug ko išmokau iš Šaro, Pauliaus Jankūno ir kitų aplinkinių“, – vardijo G. Masiulis.
Jam Šarūno Jasikevičiaus griežtumas ir pakeltas tonas nebuvo baisūs: „Mes, jaunimas, priimame tai kaip pamoką. Vis tiek treneris daug pasiekęs, yra vienas geriausių Europoje.“
Kauno „Žalgiryje-2“ G. Masiulį treniravo jo tėtis Tomas, kuris nuo kito sezono prisijungs prie Š. Jasikevičiaus štabo, pakeisdamas į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) išvykstantį Darių Songailą.
„Džiaugiuosi už tėtį. Jis – geras treneris, – mano Gytis. – Kai tėtis mane treniravo, buvo keista. Tačiau sugebėdavome atskirti: tėtis buvo namie, o krepšinio aikštelėje – treneris.“
G. Masiulis gimė 1998-aisiais, T. Masiulis profesionalo karjerą baigė 2009-aisiais. Gyčio tėtis – Eurolygos čempionas, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
„Nors eidavau į rungtynes, jo žaidžiančio nelabai pamenu. Daugiau įstrigo tai, ką mačiau jutube. Žinoma, šiek tiek savo žaidimu esu panašus. Daugiausia turbūt išvaizda, – juokėsi Gytis. – Tėtis buvo labiau gynybos žaidėjas, aš atakuoju dažniau.“
Pats G. Masiulis po atostogų sieks lavinti fizinę jėgą.
„Esu maksimalistas. Mano karjeros tikslas – laimėti Eurolygą. Noriu žaisti ir Lietuvos vyrų rinktinėje. Manau, tai – vienas kiekvieno lietuvio krepšininko tikslų“, – kalbėjo G. Masiulis.
Vėliau jis sezoną pradės ne kaip žalgirietis. Puolėją Lietuvos čempionai sezonui paskolino Klaipėdos „Neptūnui“, kur Gytis tikisi daugiau žaidimo laiko.
