O padėtis tikrai sunki. „Arsenal“ po dar vieno pralaimėjimo savaitgalį „Premier“ lygoje turnyrinėje lentelėje vos 15-toje vietoje. Nuo iškritimo zonos komandą skiria vos keturi taškai.
Kas nutiko šiaim klubui, kuris nuolat būdavo stipriausiųjų ketverte Anglijoje bei dalyvaudavo Čempionų lygos turnyre. Apie tai rašo sporto leidinys „The Athletic“.
Kodėl per daugelį metų klubas taip regresavo? Iš kur tos nuolatinės bėdos ir prastėjantys rezultatai?
„Arsenal“ nuolat buvo vadinamas „didžiojo šešeto“ klubas, bet dabar komanda arčiau iškritimo iš „Premier“ lygos nei kovos dėl vietos Europoje.
Šiemet „Arsenal“ per pastarąsias penkerias namų rungtynes pralaimėjo net keturis sykius, kartą sužaidė lygiosiomis. Praėjusiame lygos ture išvykoje nusileista ir Liverpulio „Everton“. Iš 14 mačų „Premier“ lygoje patirti net 8 pralaimėjimai. Sirgalių nepasitenkinimas, futbolo ekspertų kritika yra nuolatiniai „Arsenal“ palydovai.
Mikelis Arteta komandos treneriu tapo 2019-ųjų pabaigoje. Nors per šį laiką sugebėjo laimėti šalies futbolo asociacijos „FA“ taurę ir „Community Shield“, tačiau treneris sulaukia kritikos dėl vizijos stokos. „Arsenal“ visada garsėjo kaip komanda, turinti savą braižą ir žaidimo stilių. Ypač prie ilgamečio trenerio Arseno Wengero.
Kuris, nepaisant kritikos, sugebėdavo atvesti komanda bent į ketvertuką Anglijoje. Vis dėto, kaip rašo „The Athletic“, „Arsenal“ regresas vyko kasmet pamažu, o dėl to kaltos visos pusės. Ypač asmenys, kurie klube užima aukštus postus.
„Arsenal“ komanda priklauso JAV milijardieriui Stanui Kroenkei, kuris apskritai retai apsilanko mačuose ir nuolat sulaukia kritikos, kad mažai dėmesio kreipia į klubą, trūksta ir suteikiamų finansinių resursų.
Bet kartais, nepaisant praeities, reikia atsimerkti ir iš naujo įvertinti situaciją. „Arsenal“ yra didis vardas futbolo pasaulyje, bet dabartinė situacija yra labai prasta. Nepaisant visko, M. Arteta su trenerių štabu nevengia prisimti atsakomybės.
„Turime priimti į mūsų pusę skriejančią kritiką. Mes nelaimime mačų ir turime už tai atsakyti”, – po praėjusių rugtynių sakė ispanas.
Šiųmetinis „Arsenal“ startas „Premier“ lygoje yra pračiausias komandai nuo pat 1974/1975 m. sezono. Po pralaimėjimo „Burnley“, M.Arteta po mačo net nesikalbėjo su žaidėjais rūbinėje, nes buvo itin nusivylęs. Rimtas pokalbis ir aptarimas vyko tik treniruočių centre kitą dieną.
Daugelis pirštų beda į tiesiog nepakankamai gerą sudėtį. Ir jie iš dalies teisūs, bet treneris irgi turi prisiimti atskaomybę.
M. Arteta kurį laiko dirbo Josepo Guardiolos asistentu „Man City“. Kai M. Arteta perskėlė į „Arsenal“ daugelis tikėjosi, kad Londono klube jis įdiegs gražų futbolą propaguojančią sistemą, ekipa turės savitą stilių.
Bet to neįvyko. Komandos taktinis pasiruošimas atrodo chaotiškas. Žaidėjų tarpe irgi ne viskas atrodo gerai.
Vienos trenirutoės metu į rimtą konfliktą įsivėlė Davidas Luizas ir Dani Ceballosas, kritikos sulaukė trenerio sprendimas leisti viename iš lygos mačų į startinį vienuoliktuką Willianą, kuris prieš tai negavęs leidimo išvyko į Dubajų. Anot pranešimų, tokie dalyai rodo chaosą komandoje ir padėties nevaldymą.
Pranešama apie daugiau pykčių tarp žaidėjų, bet ne visi jie išlenda į viešumą.
Iš čia pasimato kitos detalės. Akivaizdu, kai komanda nelaimi ji tampa irzli, visi ima kaltinti vienas kitą.
Anot „The Athletic“, pavyzdžiui, gynėjas D. Luizas buvo nepatenkintas, kai nebuvo įtrauktas į paraišką mačui su „Man Utd“, nors jautėsi visiškai sveikas, bet treneriams atrodė kitaip. Tokių nesutarimų ir konfliktų klube šiemet nepavyksta išvengti.
Daugelis artimų šaltinių „Arsenal“ klubui M. Artetos paskyrimą dabar jau vadina „klaida“. Komanda nesugeba išnaudoti progų, kurias susikuria mačo metu, kenčia ir dėl raudonų kortelių, kurių vis prisirenka. Pastebimas prastokas taktinis pasiruošimas, kai kai kurie futbolininkai elementariai nevykdo ar net nežino savo funkcijų aikštėje.
O kur dar Mesuto Ozilo situacija. Vokietis per savaitę gauna daugmaž 300 tūkst. svartų sterlingų, bet nežaidžia išvis. Ne dėl to, kad traumuotas, o tiesiog nerungtyniauja. Egzistuoja akivaizdūs nesutarimai tarp abiejų pusių, treneris paliktas spręsti situaciją, bet priėmė sprendimą neįtraukti žaidėjo į visas rungtynes, nors M. Ozilas galėtų duoti naudos.
O juk ekipos direktorius Edu yra sakęs, kad trūksta kūrybingų žaidėjų aikštės viduryje. Kaip rašo „The Athletic“, nepaisant visko, M. Arteta pozicija bent jau kol kas saugi, kadangi jis matomas kaip ilgalaikis projektas, o duobių, aišku, eigoje sunkiai pavykst išvengti.
Tačiau kritikos tiek daug, kad sunku į ją nekreipti dėmeiso. O juk dar metų pradžioje laimėtos dvi taurės suteikė optimizmo. Kadangi, kad ir kaip šie du trofėjai Anglijoje yra nuvertinami, tai yra titulai. Bet kritika M. Artetos atžvilgiu neatsirado per naktį.
Sunkumai futbole, panašiai kaip kokioje ekonomikoje, susideda po truputį ir tada smogia vienu ypu. Kai kurie kalba apie dar gilesnes komandos bėdas, tai yra kultūrines, kurias kartais tenka išgyventi klubams kažkuriuo metu savo istorijjoje.
Per 16 metų „Arsenal“ kartą triumfavo „Premier“ ir laimėjo penkias šalies futbolo asociacijos „FA“ taures, bet dabar šie trofėjai bendrame kontekste atrodo kitaip. Jei klubas šiemet finišuos už pirmojo ketverto, tai bus penktas iš eilės sezonas be Čempionų lygos.
Daugybė bėdų įvairiuose frontuose, prasti rezultatai, nesutarimai komandos viduje – kaip komanda atsidūrė tokoje padėtyje?
Legendinis A. Wengeras „Arsenal“ treniravo 1996-2018 metais. Komandos vadovai tikrai turėjo žinoti, kad po jo laukia nelengvi laikai. Nepaisant kritikos treneriui, jis sugebėjo rodyti gražų žaidimą, rezultatus. Klubas buvo gana stabilioje padėtyje.
Panašiai nutiko ir „Man Utd“, kai komandą paliko ilgametis jų strategas Seras Aleksas Fergusonas.
Sėkmingai funkcionuoti klubui reikia ir puikiai savo darbą atliekančio ekipos direktoriaus ir kitų amenų. „Arsenal“ kube Ivanas Gazidis darbą pradėjo 2008 m. Jis būrė profesionalų komandą aplink save, kuri galėtų klubą vesti teisinga kryptimi.
Ir tas visai pavykdavo, bet klube tada dar buvo A. Wengeras. Po jo klube neliko ir paties I. Gazidi. „Arsenal“ susidūrė su dar daugiau problemų. Po šių minėtų asmenų pasitraukimo 2018 m. iš klubo pasitraukė ir daugiau nemažai aukštesnes ar kiek žemesnes pareigas užimančių asmenų.
Bet jų privalumas buvo patirtis, o toks gerų specialistų išvykimas atvėrė opią problemą – kuo juos pakeisti?
Išvyko skautingo deparamento vadovas, analizės departamendo patyrę darbuotojai, kiti asmenys, kurie kūrė bendrą „Arsenal“ viziją ir kurių rankose buvo rimti sprendimai.
Į vadovaujančius postus atvyko Vinai’us Venkateshamas ir Edu. Paskutiniai pasikeitimai klubo viduje lėmė, kad pats M. Arteta iš tik trenerio tapo tuo, kurio atsakomybės yra kur kas didesnės.
Kai kurie sako, kad galbūt jaunam treneriui pernelyg greitai užgriuvo per daug atsakomybės, kuri yra susijusi ne tik su pasirodymu futbolo aikštėje.
Kaip vyriausiasis treneris, jis turėjo paruošti komandą, dirbti su ja treniruotėse, taktiškai paruošti žaidėjus mačams.
Toks modelis treneriui padeda nesiblaškyti, o kitus reikalus tvarko kiti asmenys. Bet dabar M. Arteta daugiau dirba ir klubo viduje, kas liečia žaidėjų perėjimus, klubo tam tikrų operacijų valdymus.
Kaip rašo „The Athletic“, „Arsenal“ per gana trumpą laiką paliko nemažai patyrusių žmonių ir tai yra didelė bėda bet kokioje organizacijoje.
Dabartiniams vadovams gali elementariai stigti patirtes. Edu, M. Arteta ar V. Venkateshamaas yra atitinkamai 42, 38 ir 39 metų amžiaus,
M. Arteta yra treneris, V. Venkateshamas pirmasis klubo direktorius, Edu techninis direktorius, kuris atsakingas už futbolinikų perėjimus bei derybas dėl kontraktų.
Naujoji striktūra, anot paties klubo, padės jiems darbus atlikti greičiau ir nedubliuojant pozicijų. Neaišku, kaip iš tikrųju veiks ši klubo valdymo sistema, bet klausimas yra, ar nebuvo padaryta klaida taip greit išardant buvusio techninio direktorius I. Gazidi komandą.
Pasikeitimų gali būti visada, bet neblogai veikusi sitema iširo per gana trumpą laiką.
Bene dižiausios kritikos sulaukia „Arsenal“ žaidėjų pirkimo politika. Atvykus M. Artetai daug kas tikėjosi, kad komandą papildys jauni ir potencialiai talentingi žaidėjai, bet priimti kiek kitokie sprendimai.
Kaip laisvasis agentas atvyko Willianas (32 metai), pratęsti solidūs kontraktai su Pierre-Emericku Aubameyangu (31 m.) ir Davidu Luizu (33 m.). Išleisti 45 mln. Už 27 metų saugą Thomasą Partey’ų.
Bet klubo politikoje tai nėra naujiena.
Nuo 2018-ųjų metų sausio „Arsenal“ yra pasirašę sutartis su žaidėjais, kurie buvo jau arti arba virš trisdešimties metų – Henrikhas Mkhitaryanas (29), P. E. Aubameyangas (28), Stephanas Lichtsteineris (34), Sokratis (30), D. Luizas (32), Cedricas Soaresas (28), Willianas (32).
Be abejo, kai kuriups pirkinius galima paaiškinti, kad perkami patyrę futbolininkai, kurie reikalingi kiekvienai komandai. Bet peržvelgus kontraktus ir galimą naudą ateityje abejotina ar daugelis šių pasirinkimų yra teisingi.
Kodėl, pavyzdžiui, „Chelsea“ nepanoro pasilikti Williano, o „Arsenal“ jam pasiūlė net trejų metų kontraktą? Jeigu jis būtų pakankamai geras, negi „Chelsea“ nebūtų jo pasilikę dar bent sezonui?
„Arsenal“ politika bandyti laimėti jau dabar yra abejotina. Ypač, kai treneris ar klubo vadovybėje nemaža dalis asmenų yra mažai patyrę, tad jiems reikia laiko.
Kai kurie komandos fanai mano, kad prireiks dar bent trejų metų, kol klubas galės rimčiau varžytis „Premier“ lygoje. Situacija su kontraktais, kai kuriais žaidėjais tokia, kad jos neišspręsi per vieną perėjimų langą.
Nepaisant visko, „Arsenal“ išleidžia pinigų naujų futbolininkų įsigijimui.
Nuo 2016 m. klubas išleido daugmaž 500 mln. svarų sterlingų. Tiesa, nemažai per šį laiką atvykusių žaidėjų sulaukia didelės kritikos. Lucas Perezas jau išvyko, bet vokietis Shkodranas Mustafi as Granitas Xhaka vis dar klube. Prieš M. Artetą dirbęs kitas ispanas Unay'us Emery irgi sulaukdavo kritikos dėl žaidėjų pasirinkimo.
„Arsenal“ dukart gerino žaidėjų perėjimų rekordus, kai už 50 mln. 2017 metų vasarą iš Prancūzijos prisiviliojo Alexandre'ą Lacazette'ą, o 2018 m. sausį už 56 mln. svarų sterlingų iš Dortmundo „Borussia“ atvyko P.E. Aubameyangas.
Vientas taletingiausių centro gynėjų Williamas Saliba atvyko į ekipą, bet dar nedebiutavo. Tada atėjo eilė dar vienam rekordui, kai 2019 m. vasarą iš „Lille“ už 79 ml. eurų atvyko krašto saugas Nicolas Pepe, kuris kol kas ne itin gerai atrodo aikštelėje.
Kai kiti klubai, atrodo, perka žaidėjus, kurie puikiai tinka toje komandoje esančiai sistemai, „Arsenal“ kartais renkasi iš to, kas lieka rinkoje.
Komandos sudėtį reikia stiprinti. T. Partey'aus atvykimas atrodo geras žingsnis, bet, kaip yra sakęs pats M. Arteta, yra penkios ar šešios vietos, kur reikia pajėgesnių žadėjų. Ir jis teisus. Bėda, kad prisivilioti futbolininkus nebus lengva, kai klubas tokioje situacijoje.
Galbūt galima atsisukti į jaunimą. „Arsenal“ gretose yra iš Škotijos atvykęs gynėjas Kierranas Tierney ar klubo auklėtinis puolėjas Gabrielis Martinellis, kurie atrodo daug žadantys žaidėjai.
Kaip jau minėta, yra ir M. Ozilas, kurio kontraktas baigsis kitą vasarą. Jis turėtų prisijungti prie kitų garsių pavardžių, tokių kaip Aaronas Ramsey, Alexis Sanchezas, Henrikas Mkhitaryanas, kurie išvyko pasibaigus kontraktams. Ir tai yra bėda, kad klubas už aukštos klasės žaidėją neguna absoliučiai nė cento.
Matteo Guendouzi, pavyzdžiui, nežaidžia, nes yra susipykęs su treneriu. Bet ar jo laikymas padės lengviau jį parduoti, o gal reikia pabandyti išnaudoti? Tokių panašių situacijų yra nemažai komandos viduje, kurios susideda į vieną didelę problemą.
Edu yra sakęs, kad reikia turėti planą artimiausiems trims ar penkiems metams. Bet visus dominantis klausimas yra koks tas planas?
Po A. Wengero ir I. Gazidi „Arsenal“ nėra stabilus klubas. Pasikeitė trys treneriai (jei įtrauksime laikinai vadovavusį Fredie Ljunbergą), nemažai pokyčių ir įvairiuose vadovybės postuose.
Bet savininkai tie patys. S. Kroenke turi pilną komandos kontrolę nuo 2011 m. ir atrodo, kad nesirengia per daug įnešti pokyčių.
Kaip rašo „The Athletic“, „Arsenal“ turi dvi bėdas. Visų pirma, krizę galima išgelbėti laimint mačus, rodant rezultatus. Bet regresui suvaldyti reiks daugiau laiko ir daugiau pastangų nei tik geri pasirodymai aikštėje. Esant A. Wengerui kartais atrodė, kad klubas slepiasi už jo, jis yra visa ko centre.
Bet pastatyti nepatyrusį M. Artetą į panašią poziciją, kurią turėjo A. Wengeras, nėra teisinga. Nes prancūzas nebuvo tik paprastas treneris, jo darbų ir atsakomybės spektras buvo kur kas didesnis.
M. Arteta gali prisiimti atsakomybę už prastus rezultatus „Premier“ lygoje, bet gana akivaizdu, kad „Arsenal“ klube susidarusios bėdos nėra vien tik jo kaltė.
