Sprendimas statyti Kaune, Nemuno saloje, naują sporto ir pramogų areną - daugybę kartų modernesnę bei triskart (pagal žiūrovų vietas) didesnę už aštuntą dešimtmetį skaičiuojančią Kauno sporto halę, daug kam atrodė panašus į nuosprendį tai halei.
Nors S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, kuriam Kauno halė priklauso, direktorius Vytas Snarskis taip ir nemano, tačiau apgailestauja, jog halės netolimos ateities vizijos vis dar nėra.
Praėjusių metų pavasarį miesto mero Andriaus Kupčinsko iniciatyva, Kaune esančių aukštųjų mokyklų vadovai tarėsi, kaip paversti senąją sporto halę studentų sporto centru. Deja, nuo kalbų iki realių veiksmų ta kryptimi nepajudėta. Tiesa, arčiausiai sporto esančios aukštosios mokyklos - Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai neslėpė norų perimti iš savivaldybės visą centrą. O kaip juo paskui dalintųsi su kitais, ar turėtų lėšų objektui išlaikyti, konkrečios kalbos nebuvo.
Penktadienį paklaustas, ar dabar nėra halei viltingų naujų žinių, miesto savivaldybės vadovas A. Kupčinskas Eltai aiškino, kad šiuo metu universitetuose vyksta naujai sudaromų tarybų rinkimai. Todėl visai realu, kad halės (bei viso S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro) galimo perdavimo aukštosioms mokykloms projekto svarstymas nusikels į rudenį.
„Be to, kalbėjomės su rankininkais, kurie sakė, kad halėje būtų visai gerai organizuoti tiek treniruotes, tiek varžybas. Teko apie tai šnekėti ir su kitų sporto šakų atstovais. Dar manau, kad futbolo federacija nebėgs nuo savo pažadų, duotų dėl stadiono šalia Kauno sporto halės atnaujinimo. Viešoji įstaiga - S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras parūpino projektavimo sąlygas, o pačiu projektu pasirūpinti žadėjo Lietuvos futbolo federacija. Norisi tikėti, kad ji brangina savo viešai pasakytus žodžius ir pažadai taps realybe“, - viliasi Kauno meras A. Kupčinskas.
Halės šeimininko - sporto centro - valdybos, suformuotos politiniu pagrindu, pačiame šviežiausiame posėdyje, kuriame aiškintos būsimos veiklos perspektyvos, deja, konstatuota, kad miestas neturi aiškios sporto vystymo strategijos. O pasiūlymai viešosios įstaigos steigėjai - savivaldybei - sporto centrą paversti biudžetine įstaiga arba, bent pradžiai, kol „milžinės“ arenos Nemuno saloje šešėlyje halė susiras savąją nišą - užsakovus, vartotojus, lankytojus, - skirti jai dotacijų, politikų pritarimo nesulaukė. Paskaičiavus galimas pajamas ir išlaidas, buvo paprašyta 2011-ųjų miesto biudžeto pajamų plane numatyti centro finansavimui eilutę, konkrečiai - milijoną litų. Deja, toks prašymas liko neišgirstas, nes „pinigų visiems trūksta“.
Tiesa, Kauno meras Eltai teigė, kad iš tų 5 mln. (tiek lėšų penkerius metus iš eilės kasmet skirti privačiam „Žalgirio“ vyrų krepšinio klubui nusprendė miesto taryba) šiemet S. Dariaus ir S. Girėno centrui (sporto halei) atiteks 400 tūkst. litų. Tie pinigai neabejotinai pravers, kai reikės apmokėti komunalines paslaugas, kai neužteks (jau dabar paskaičiuota, jog taip gali įvykti antrąjį metų pusmetį) pinigų sporto centro darbuotojų atlyginimams.
Beje, Kauno sporto halė paraiškų renginiams turi tik iki šių metų liepos mėnesio. Pagal tai ir veiklos programa sudaryta. Vėliau renginių organizatoriai, savaime aišku, savo verslo perspektyvas sieja jau su „Žalgirio“ arena, nors, analizuojant kauniečių lankomumą, matyti, kad kai kurie atlikėjai iki tos arenos „nepatemps“. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje koncertavusi garsi Rusijos estrados žvaigždė Kaune sulaukė apie 1400 žiūrovų - jie net trečdalio sporto halės neužpildė.
„Mane dabar irgi daug kas klausia, ką halė veiks po tos jos atžvilgiu tikros revoliucijos? Koks bus jos vaidmuo, kai naujoji arena pradės veikti visu pajėgumu? Kai į ją persikels ne tik “Žalgiris„, iki šiol duodavęs mūsų sporto centrui 30-40 procentų metinių pajamų, kai nebeliks halėje tarptautinių krepšinio varžybų, daugelio kitų sporto ar pramoginių renginių? Gaila, bet aiškaus atsakymo į šį klausimą neturime“, - Eltai sakė Kauno miesto savivaldybei priklausančio sporto centro, kuriam pavaldus ir futbolo stadionas Ąžuolyno pašonėje, vadovas V. Snarskis.
Jo įsitikinimu, ir toliau miestui bus reikalingos tiek Kauno halėje, tiek stadione teikiamos paslaugos. Bėda, kad ligšiolinius nuostolingus stadiono eksploatavimo kaštus būtent halės eksploatacija padėdavo centrui išlyginti. „Stadionas visą laiką buvo nuostolingas ir toks tikriausiai dar ilgai liks, bet kai nuostolinga bus ir gerą aurą, anot pačių sportininkų, turinti Kauno sporto halė, gali būti dar sunkiau“, - kad ir nenoromis, prasitarė centro direktorius.
„Mes tikrai nepaliksime senosios halės be dėmesio. Nieko baisaus, kad šių metų biudžete atskiro finansavimo nenumatyta, jei tikrai sporto centras nebeišsivers savo uždirbtomis lėšomis, kaip iki šiol buvo. Juolab, kad po truputį pilnėja iš savivaldybei priklausančio turto pardavimų privatizacijos fondas. Todėl, jei reikės pinigų S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui išlaikyti, tikrai surasime“, - garantavo Kauno meras A. Kupčinskas, ryžtingai nusiteikęs tęsti politinę veiklą miesto savivaldybėje ir po sekmadienį įvyksiančių rinkimų.