„Atsistatydinu ir nedalyvauju šitose kuriamose intrigose“, – kaip perkūnu iš giedro dangaus trečiadienį trenkė plačiai paviešinta Arvydo Sabonio žinia. Lietuvos krepšinio federacijos kėdę po dvejų metų darbo paliekantis legendinis mūsų šalies krepšininkas išstūmė kelias kertines plytas, o tada ėmė byrėti visas organizacijos pastatas.
Su pareiškimą ant stalo padėjusiu A. Saboniu taip pat traukiasi visi LKF viceprezidentai Šarūnas Kliokys, Rimantas Cibauskas, Kęstutis Pilipauskas, Antanas Guoga, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, kol kas žodžiu savo pasitraukimą iš Lietuvos rinktinės stratego pareigų patvirtino ir Jonas Kazlauskas.
Neabejojama, kad susirinkusi LKF neeilinė konferencija patvirtins norinčiųjų pasitraukti pareiškimus ir pastarųjų vietą užims kiti. LKF išgyvens, finansavimo srautas nenutrūks, bent jau tai patvirtino sporto mecenatas A. Guoga. Daug rimtesnis smūgis suduotas Lietuvos žiniasklaidai.
Kalbėdamas apie pasitraukimo priežastis A. Sabonis viešai apkaltino mūsų šalies žiniasklaidą. „Rinktinė buvo smaugiama, įžeidinėjama. Pradedant komentatoriais. Tyčiojimasis iš žmonių. Visada rašė, bet šiemet buvo kažkas tokio... Prieš antro etapo varžybas buvo trenkta įžeidimais. Teko komandą raminti...“, – dėstė A. Sabonis, vėliau įvardijęs, kad labiausiai rinktinei „kenkė“ apie krepšinį rašantis portalas basketnews.lt.
„Labiausiai nuliūdino tai, kad tokie garbingi žmonės kaip Arvydas Sabonis ir Jonas Kazlauskas apkaltino mus užsakytais straipsniais. Suprantu, kad jie galėjo supykti, įsižeisti ar užsigauti dėl tam tikrų tekstų, tačiau tai yra viena. Visai kas kita yra viešai kalbėti tai, kas yra netiesa ir melas. O kito žodžio šiuo atveju ir negaliu pasakyti – sakymas, kad tekstai buvo kažkieno užsakyti, yra melas“, – tvirtino basketnews.lt redaktorius Jonas Miklovas.
Anot jo, akivaizdu, kad federacijos viduje yra nesutarimų: „Mano manymu, jie tuos nesutarimus turėtų spręsti tarpusavyje, o ne įtraukdami kitus ar visą kaltę suversdami žiniasklaidai.“
Sprendžiant iš A. Sabonio kalbos, labiausiai jis buvo nusivylęs, kad kritikuoti rinktinę išdrįso federacijos partneriu buvęs basketnews.lt portalas. Savo komentare „Kas suklaidino Sabonį ir Kazlauską“ šio portalo korespondentas Rokas Buračas atkerta:
„Gal mūsų rinktinė – šventa karvė, apie kurią negalima net blogai pagalvoti? Kas jau kas, bet patyrę krepšininkai ir itin daug matęs Kazlauskas turėtų mokėti priimti konstruktyvią kritiką ir ja pasinaudoti. O jeigu ji nepagrįsta – tiesiog ignoruoti. Lietuvoje nacionalinei komandai tenkanti kritika yra tik gėlytės, palyginti su tuo, kaip savo šalies krepšininkus „tarkuoja“ kolegos iš užsienio valstybių.“
Dar vienas sporto žurnalistas Gediminas Reklaitis jautėsi įskaudintas kaltinimų „parduotais straipsniais“. „Man labai skaudu, kad treneris J. Kazlauskas mėtosi tokiais kaltinimais žurnalistų atžvilgiu, nors tam neturi jokio pagrindo. Treneris atrodo įsivėlęs į ambicijų karus, kuriuose yra dvi žmonių kategorijos – draugai ir priešai. Sekant pagal šią logiką, suprantama Kazlausko pozicija – jei kritikuoji trenerį, vadinasi, esi už Mindaugą Balčiūną arba išvis esi jo papirktas. Kitaip tariant, absurdas. O švaistytis tokiais kaltinimais, kad „straipsniai parduoti“, išvis nesolidu. Bet, atrodo, niekaip neįvertinama teisiškai – nes konkrečios pavardės nepaminėtos, treneris Kazlauskas visada galės išsisukti „ne tai turėjau omenyje“. Tad tiek to – linkiu jam sėkmingo darbo Kinijoje“.
Kaltinimai rinktinės „įžeidimais, žeminimais ir dusinimu“ užgavo tikriausiai visus Slovėnijoje sunkiai dirbusius ir su komanda sėkmes bei nesėkmes išgyvenusius sporto žurnalistus, tarp jų ir šių eilučių autorių. Labiausiai jų poziciją atspindi kolegos iš portalo lrytas.lt Tautvydo Mikalajūno komentaro mintis:
„Arvydai Saboni, Jonai Kazlauskai, aš nesu kenkėjas. Europos čempionate Slovėnijoje už rinktinę laikiau kumščius, sirgau, plojau, pykau. Tik neverkiau, nors buvo ir tokių. Ir niekada nelinkėjau blogo. Ir niekada nelinkėsiu. Prie šių žodžių galėtų pasirašyti ne vienas ir ne du Slovėnijoje buvę ir lietuviškai rašę žurnalistai.“
Po LKF prezidento A. Sabonio pareiškimo sukrėstas buvo ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) prezidentas Gintaras Nenartavičius.
„Buvau, švelniai tariant, pakraupęs nuo tono, kuriuo A. Sabonis auklėjo žurnalistus. Kai jis pabaigoje pasakė „būkite švelnesni“, tai tokia asociacija kilo... Žurnalistai – demokratijos sarginis šuo, jis negali būti švelnus. Pagalvojau, gal A. Saboniui reikia nusipirkti pudelį, jis būtų tikrai švelnus. Tokia pikta mintis. Ramiau pagalvojus, normalioje visuomenėje dėl tokios situacijos apkaltinti žiniasklaidą neįmanoma. Vėliau paaiškėjo, kad visa tai – „dūmų uždanga“, kuri pradėjo sklaidytis, kai pradėjo kalbėti kiti žmonės su savo nuoskaudomis“, – teigė jis.
G. Nenartavičius prisipažino, kad labiau linkęs tikėti kolega žurnalistu R. Buraču nei veikėjais iš federacijos, kurie yra ne kartą keitę nuomonę ir kalbėję tai, kas jiems patogu. Anot jo, žurnalistų užsipuolimas šioje situacijoje yra gėdingas federacijos vadovams.
Ar išties šiais metais Lietuvos rinktinės ir federacijos kritika peržengė visas ribas, kaip teigė A. Sabonis? „Kalbant apie bendrą foną, jis nebuvo stipresnis nei prieš dvejus metus, kai Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Tuomet taip pat buvo visokių interpretacijų, bet žurnalistų niekas nepuolė kaltinti. Kiek girdėjau, Lietuvos žurnalistai Slovėnijoje elgėsi itin pavyzdingai, nes jų galimybės buvo gerokai mažesnės nei kitų šalių žurnalistų.“
Kaip tai paveiks ir taip ne itin gerą Lietuvos žiniasklaidos įvaizdį? „Žiniasklaidą apkaltinę žmonės yra perkeltine prasme dideli ir pratę būti teisūs. Jie turėtų paklausti kolegų kitose šalyse, kaip ten žiniasklaida „tarkuoja“ žvaigždes ir kaip šios oriai reaguoja“, – sakė LSŽF prezidentas.
„Mano nuomone, Lietuvos žiniasklaidos atstovai, dirbę Slovėnijoje, dirbo gerai, darė savo darbą. Lygiai taip pat, kaip A. Sabonis savo laiku nepataikė visų metimų, tas pats J. Kazlauskas ne visuomet padarydavo keitimus, kurie buvo teisingiausi, taip pat žurnalistas situaciją turi teisę įvertinti subjektyviai. Tai gal nėra visiškai teisinga, bet būkime vieni kitiems tolerantiški ir nekelkime asmeninių ambicijų aukščiau visko“, – dėstė savo nuomonę G. Nenartavičius.
