Varžybose dalyvaujantys atletai dažnai privalo kiek ilgiau likti varžybų vietose ne dėl to, kad jiems norėtųsi. Juos tikrina antidopingo kontrolieriai, kurių misija yra užtikrinti, kad sportininkai nesukčiautų ir nevartotų draudžiamų preparatų, kurie gali pagerinti rodomus rezultatus.
Pastaruoju metu Lietuvos sporto padangėje viena po kitos nuvilnijo naujienos apie diskvalifikuojamus atletus. Balandžio pradžioje nuobaudos sulaukė kultūristas Deividas Jonikaitis bei dziudo atstovas Tomas Juraitis. Abu varžytis negalės dvejus metus.
Į skandalus vėl pakliuvo sunkiosios atletikos atstovai – šįsyk dėl draudžiamų preparatų vartojimo dvejiems metams buvo nubausti Žygimantas Staniulis ir Irmantas Kačinskas.
Tačiau tai dar nebuvo pabaiga. Ilgametis sunkiosios atletikos federacijos vadovas ir žymus treneris Bronislavas Vyšniauskas birželio pradžioje išgirdo ir dar griežtesnę nuobaudą – 10 metų diskvalifikacija nubaustas dėl „draudžiamo metodo paskyrimo sportininkams“.
Dopingo kontrolieriams yra įkliuvę ir kiti B. Vyšniausko auklėtiniai: dukart baustas Aurimas Didžbalis ir Domantas Kmieliauskas.
Lietuvos sporto istorijoje būta ir itin garsių atvejų, kai sportininkas pagaunamas vartojantis draudžiamus preparatus. Nuo olimpinio čempiono Romo Burto, iki bėgikės Živilės Balčiūnaitės (8 metų diskvalifikacija) ar garsios sportinių šokių atstovės Editos Daniūtės.
Su portalu tv3.lt apie lietuvių sportininkų pasiteisinimus, dopingo vartojimo atvejus mūsų šalyje ir pasaulio sporte mintimis pasidalijo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje dažnai išgirstame naujienas apie sportininkams ar net sporto treneriams, atstovams skiriamas diskvalifikacijas. Galima sakyti, kad antidopingo kontrolieriams šis metas yra itin įtemptas ar tai gana įprastas darbo ritmas?
Yra iš tikrųjų taip, kad, kai mes gauname pirmąjį signalą apie galimus draudžiamų metodų vartojimus, prasideda tyrimai. Tiriame, žiūrime, analizuojame, ar tai yra teisybė. Ir, kai jau gaunama informacija, kad tai yra tas atvejis, tada prasideda bylos nagrinėjimas. Išsiunčiame sportininkams ar kitiems asmenims dokumentus, įtarimus, laukiame jų paaiškinimo.
Aišku, laiko tarpai protingi duoti, daugmaž apie dvi savaites. Jie parašo, mes atsakome, jei reikia. Tai vyksta tokie susirašinėjimai ir priimami sprendimai. Darbas vyksta nuolat, bet kartais taip išaiškėja tas atvejų paskelbimas panašiu metu.
Kaip keitėsi agentūros darbas karantino metu? Ar įprastinė tvarka nebuvo sutrikdyta?
Ne, mūsų tvarka nebuvo labai sutrikdyta, tiesiog švietimas persikėlė labiau į internetinę erdvę. Daugiau nuotolinio mokymo. Turime tokią platformą, kur sportininkai skaitydavo medžiagą, spręsdavo testus, na, neleidome veltui leisti laiko. Tai švietimas tapo labiau personalizuotas, o kas dėl testavimo, gal kažkiek apimtys ir sumažėjo. Tai nutiko daugiausiai dėl sienų uždarymų, nes mūsų laboratorijoje nėra Lietuvoje, tai reiškia reikia taikytis.
Kalbant apie stereotipus ir agentūros darbą, dažnai iš pačių sportininkų išgirstate, kad tik ir ieškote priekabių?
Ne, na nėra tokio kažko. Vis dėlto, kas susiję su sportininkais, viskas yra konfidenciali informacija. Kiekvienas asmuo gali žiūrėti tik save. Pavyzdžiui, jei pas sportininką atvažiuoji pagal aplinkybes, du, keturis kartus, gali kisti, tai jam atrodo, kad mes specialiai taip. Bet, kadangi mes imame tyrimus, šlapimą, kraują ir, jei matome pakitimus, nes dabar kiekvienas sportininkas turi biologinius pasus, tai reiškia, kad jau kažkas nėra gerai. Tad ir daromos tie, vadinamieji rėmai, ar yra nukrypimai nuo normos, ar ne. Tai stebime, žiūrime ir gali būti, kad kažkas dažniau mūsų sulaukia vizito.
O kiek dažnai sulaukiate anoniminių pranešimų? Ir ar jie dažniausiai pasitvirtina?
Mūsų puslapyje galima anonimiškai pranešti apie draudžiamų medžiagų vartojimą, tai taip pat atsiunčia ir elektroninius laiškus. Ką noriu pabrėžti, visiems tiems asmenims yra garantuojamas konfidencialumas. Džiaugiamės, kad pranešimų didėja. Vadinasi, pasitikėjimas mumis, kaip agentūra, irgi didėja. Ir taip, kartais ta pirminė informacija pasitvirtina.
Kalbant apie lietuvių sportininkus, esamais atvejais, nuobaudų skaičiumi, išsiskiriame į kažkurią pusę pasauliniame kontekste?
Tikrai ne patys didžiausi prasižengėliai ir ne visiški angelai. Sakyčiau, per vidurį mes labiau. Aišku, tam tikrose sporto šakose mes turime didesnį kiekį tu blogų atvejų. Pavyzdžiui, jėgos sportas, kultūrizme, lyginant su, pavyzdžiui, badmintonu. Bet čia turbūt natūralu, panašiai yra ir visame pasaulyje. Tai yra dėl to, kad sporto šakos skiriasi. Bet mūsų sportininkai tikrai nėra lyderiai.
Kalbant apie sunkiąją atletiką ir jos dėmes, lietuviai čia nėra išskirtiniai? Pasaulyje pastaruoju metu ir tarptautinę sunkiosios atletikos federaciją krečia skandalai.
Taip, sunkioji atletika dabar yra apskritai po padidinamuoju stiklu. Ir buvę vadovai baudžiami, atskleisti ir korupcijos atvejai apie perkamus testus. Ir vėliau kiti tyrimai, naujienos. Daug kur ji tvarkosi, daromi tyrimai, o ir vadovas atsistatydino. Visai neseniai visam gyvenimui diskvalifikacijos sulaukė ir treneris iš Egipto dėl draudžiamų medžiagų davimo sportininkams. Tikrai nėra taip, kad mūsų sunkiaatlečiai blogiausi, čia daugiau sporto šakos bėda.
Tobulėjant aišku antidopingo kontrolei ir jūsų sistemai, turbūt galima sakyti, kad nešvarūs atletai nestovi vietoje irgi tobulina būdus, kaip galima apeiti ją?
Taip, čia tokios kaip lenktynės. Kuris kurį, ar bus medžiagos, kurios mes neaptiksime. Mokslininkai ir kiti darbuotojai dirba, kad tuos naujus kelius, medžiagas būtų galima aptikti kuo greičiau.
Kalbant apie mūsų sportininkus, kokia yra vidutinė diskvalifikacijų trukmė?
Remiantis kodeksu laikotarpis yra ketveri metai. Gali būti sumažintas, jeigu sportininkas įrodo, kad vartojimas nebuvo tyčinis. Gali kisti bausmė ir jei atvirkščiai, tai yra agentūra įrodo, kad tai buvo tyčinis veiksmas.
Kalbant apie draudžiamus preparatus, kokius juos dažniausiai vartoja lietuvių sportininkai?
Pasakysiu galbūt tik klasę, tai yra anaboliniai steroidai. Gal nevardinsiu visų, nes jų yra tikrai nemažai, bet klasė būtent minėjau tą. Aišku, yra ir stimulentų. Gaila ir sportininkų, ypač jaunų, kurie, tarkim, nežino, kad vaistas „Theraflu“ yra pseudofetrinas, jis yra draudžiamas varžybų metu.
Tai kaip ir pranašumo nesuteikia, bet jis varžybų metu tiesiog draudžiamas. Kartais būna ir gydymui skirti vaistai, o sportininkas nepaprašė leidimo vartoti juos. Nes yra komisijos, kurio nagrinėja tokius prašymus ir gali būti suteikiamas leidimas juos vartoti, jei, na, to reikalauja sportininko sveikata.
Ar būna atvejų, kai įkliuvęs sportininkas įrodė, kad iš tiesų jis nevartojo draudžiamų preparatų?
Tokių atvejų pasitaiko. Paskutinis žinomas atvejis buvo Kanados irkluotoja Laurence Vincent Lapointe, kuri įrodė, kad ji tapo trečiųjų šalių užterštumo auka. Tai reiškia, kad jos vaikinas vartojo steroidus ir per kūno skysčius papuolė į jos organizmą. Tai tokių atvejų pasitaiko dar nuo 1994 metų, kai buvo išteisinta 800m bėgikė, bet jie nėra labai dažni.
Gerai žinomas Rūtos Meilutytės atvejis, kai ji tris kartus nepildė reikiamų dokumentų sistemoje, kur tuo metu ji yra, kad kontrolieriai ją galėtų bet kada rasti. Savaitgalį buvo nubausta ir pasaulio lengvosios atletikos čempionė Bahreino sportininkė Salwa Eid būtent dėl tos pačios priežasties. Kaip dažnai to sportininkai nedaro ir kaip dažnai išgirstate kažkokių pasiteisinimų?
Būna tokių atveju tikrai pakankamai. Kai kurie, nežinau, iš tingėjimo, piktybinių galbūt paskatų pamiršta užpildyti arba tai daro netinkamai. Pavyzdžiui, toje sistemoje ADAMS, jie turi parašyti konkrečiai kur bus – miestas, namas, butas. O jie ima ir parašo, tarkim, Vilnius. Vėlgi, jie kaip ir užpildę, bet netinkamai. Tai vėl mes jiems rašome, klausiame, kaip čia yra, o pasiteisinimai jų įvairūs. Nuo pamiršau iki buvau miške, kilo audra, nutraukė elektros laidus ir t.t Arba, kai pritrūksta fantazijos, sako, kad tiesiog pamiršo.
Mes, vėlgi, nepuolame bausti, prašome paaiškinti plačiau situaciją. Gal iš tiesų kažkas nutiko. O jeigu tikrai pasidarė bloga, išvežė į ligoninę, tikrai negalvos, oh, neatnaujinau ADAMS sistemos. Tai jei pateikiami dokumentai, tai negalime bausti, bet jei tai nuolat kartojasi, meluojama, paprašai įrodymų, o jie neturi, tada negerai.
Sporto pasaulyje plačiai nuskambėjo Rusijos sportininkų skandalai ir situacija, kai jiems nebuvo leistas varžytis po šalies vėliava. Bendraujate turbūt su kolegomis iš kitų šalių ar WADA, ką galėtumėte apie jų situaciją pasakyti? Ar kažkokie sprendimai jau priimti?
Šiuo klausimu aš komentarų nepateiksiu. Nes Rusijos byla yra dar tęsiama, svarstoma. Mes įpareigoti neteikti šiuo momentu jokios informacijos. Viskas dar eigoje, todėl tiesiog negalime eskaluoti.
Kiek iš esmės yra realu sugaudyti visus vartojančius sportininkus ir kokia dalį realybės atspindi tie, kuriuos pagaunama?
Manau, kad skaičiais nenusakysi. Nes sportininkas sportininkui nelygu. Pavyzdžiui, jeigu yra olimpinės rinktinės atletai tai yra vienokie skaičiai, jei kultūrizme jau yra kitokie, nes jie sportuoja savo malonumui. Tai sunku ir nusakyti.
Paskutinė tokia didesnė žinia, kalbant apie nuobaudas, buvo trenerio Bronislavo Vyšniausko diskvalifikacija dešimčiai metų. Tai retas atvejis pasauliniu mastu, tokios nuobaudos, kad treneris būtų baudžiamas už „pagalbą“ sportininkui?
Tai nėra retas atvejis, jei kalbam apie ne tik trenerius, bet sportininko pagalbinį personalą. Pasaulinėje antidopingo agentūroje jie turi sąrašą, kuris yra atnaujinamas keliskart per metus. Šių metų balandžio 10 d. duomenimis, visame pasaulyje yra diskvalifikuotas 161 sportininko pagalbinis personalas (treneriai, medicinos darbuotojai, vadybininkai ar kt.).
Kiek iš tų 161 yra lietuviai?
Turime sunkiosios atletikos federacijos generalinį sekretorių Vytautą Stašinską ir Bronislavą Vyšniauską. O pasaulyje pirmauja Italija. Jų daugiausiai yra diskvalifikuota ir daugiausiai atstovų visą gyvenimą negalės dirbti su sportu.
Ačiū už pokalbį.
