Nors epidemiologinė padėtis šalyje yra gerokai geresnė nei daugelyje kitų pasaulio šalių, tačiau valdžios pareigūnams ir medikams nerimą kelia neseniai šoktelėję naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai.
Vis tik vyriausybė ir olimpinių žaidynių organizatoriai tvirtina, kad šią vasarą numatytos olimpinės žaidynės įvyks.
„Šiandien mes nusprendėme paskelbti ekstremaliąją padėtį Tokijo, Kioto, Osakos ir Hiogo prefektūrose“, – pranešė ministras pirmininkas Yoshihide Suga (Jošihidė Suga), atkreipęs dėmesį į išaugusį užsikrėtimų skaičių, taip pat ir naujomis viruso atmainomis.
Nepaprastoji padėtis galios nuo balandžio 25-osios iki gegužės 11-osios. Už Japonijos atsaką į pandemiją atsakingas ministras Yasutoshi Nishimura (Jasutošis Nišimura) anksčiau įspėjo dėl „stiprios krizės nuojautos“ ir sakė, kad dabartinių suvaržymų neužtenka.
Įvedami suvaržymai bus griežtesni nei sausį, kai atskiruose Japonijos rajonuose buvo įvesta ekstremalioji padėtis, tačiau ne tokie griežti kaip tie, kurių buvo imtasi kai kuriose kitose pasaulio dalyse.
Valdžios pareigūnai nori uždrausti prekybą alkoholiu baruose ir restoranuose arba visai juos uždaryti, taip pat uždaryti didesnes komercines įmones, tokias kaip prekybos centrai. Šios priemonės įvedamos prasidedant Auksinei savaitei – aktyviausiam Japonijoje kelionių laikotarpiui per metus; dėl jų gali būti panaikinti kai kurie traukinių ir autobusų maršrutai, kad daugiau žmonių atsisakytų kelionių.
Žiūrovai nebus įleidžiami į sporto renginius, jie ir toliau vyks už uždarų durų, gyventojai bus skatinami dirbti iš namų nuotoliniu būdu.
Nors suvaržymai įvedami nuo sekmadienio, Tokijo gubernatorė Yuriko Koike (Juriko Koikė) paragino sostinės gyventojus nedelsiant imtis atsargumo priemonių, vengti vartoti gėrimus gatvėse anksti užsidarius barams ir restoranams. Ji net paragino verslo įmones vakarais išjungti savo apšvietimą, kad šviesos netrauktų žmonių.
„Po 20 val. mes prašome išjungti ryškius užrašus gatvėse, neonines šviesas ir apšvietimą“, – sakė ji.
„Naktimis bus tamsu, veiks tik gatvių apšvietimas“, – pridūrė gubernatorė, siekdama taip „suvaldyti žmonių srautą“.
Pareigūnai tvirtina, kad ši padėtis neturės įtakos pasiruošimui olimpinėms žaidynėms.
„Mes negalvojame apie atšaukimą“, – žurnalistus penktadienį patikino Tokijo 2020 metų olimpinių žaidynių vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto).
Tačiau užsikrėtimo atvejų šuolis jau dabar sukelia nemažai problemų – nuo olimpinio deglo estafetės maršruto pakeitimo keliuose regionuose iki kvalifikacinių varžybų ir sporto renginių sutrikdymo. Australijos šuolių į vandenį komanda penktadienį atsisakė dalyvauti Pasaulio šuolių į vandenį čempionate Tokijuje gegužės 1–6 dienomis pareiškusi, kad keliauti į Japoniją yra „nesaugu“.
Tuo metu vakcinavimo kampanija Japonijoje vyksta gana lėtai. Pirmąjį skiepą nuo COVID-19 yra gavę maždaug 1,5 mln. žmonių, po dvi dozes – 827 tūkstančiai. Didžioji Japonijos visuomenės dalis ir toliau nepritaria žaidynių organizavimui šiais metais ir pasisako už dar vieną jų atidėjimą arba visišką atšaukimą.
